Jos nuodėmingoji paslaptis. Jane PorterЧитать онлайн книгу.
1
– Logana, lauke susibūrė visa minia. Logana. Ar girdi?
Nepatenkinta, kad ją sutrukdė, Logana Kouplend atplėšė akis nuo scenarijaus, išsiėmė ausinę iš ausies ir atsisuko į įprastai labai profesionalų padėjėją Džo Lopezą. Ji laikė jį dangaus siųstu genijumi, bet šią akimirką vos nepersigalvojo.
– Džo.
– Turime nesklandumų.
– Dar? – nusistebėjo Logana. Iki didžiausio per jos karjerą labdaros pokylio liko mažiau nei dvidešimt keturios valandos, o madų demonstravimo repeticija vis dar nevyko sklandžiai, tad ji negalėjo švaistyti laiko.
– Neturime tam laiko. Aš neturiu tam laiko. Jei nori vienas pats vesti rytojaus renginį, puiku…
– Nenoriu, – niūriai pertraukė Džo. – Bet tai svarbu ir aš vienas nesusitvarkysiu.
– Kodėl? Kodėl staiga viskas vien nesklandumai? – nepatenkinta paklausė Logana, mintyse skaičiuodama, kad kiekviena sugaišta minutė reiškė papildomas išlaidas ir mažiau pinigų labdarai. – Jei tai ne gyvybės ir mirties klausimas, teks su tuo susitvarkyti pačiam, nes aš dar kartą…
– Tai žiniasklaida. Visur knibžda paparacai.
Logana pralinksmėjo.
– Bet, Džo, juk tai puiki žinia. Tai reiškia, kad viešųjų ryšių komanda atliko darbą. Ne veltui jie laikomi geriausiais. Kodėl sakai, kad turime nesklandumų?
– Logana, jie čia ne dėl rytojaus Holivudo pokylio. Jiems nerūpi labdara. Jie čia dėl tavęs.
Staiga Loganai pasidarė sunku kvėpuoti. Ji susijaudinusi prispaudė segtuvą prie krūtinės.
– Jie čia dėl rytojaus pokylio, – tarė kaip įmanydama ramiau, tačiau balsas sudrebėjo ir sakinio pabaigoje suskambo abejonės gaidelė.
– Ne. – Džo susikišo rankas į džinsų kišenes.
Prieš kelerius metus Kouplendų šeimą sudrebino didelis skandalas, kai paaiškėjo, kad Loganos tėvas, didžiausias amžiaus sukčius, apgavo gausybę ne tik turtingų, bet ir paprastų darbo žmonių ir jais pasinaudojo, Logana neteko galybės klientų ir užsakymų, bet jai ir jos verslui į pagalbą stojo šis proto ir talento nestokojantis dvidešimt ketverių metų jaunuolis.
Džo užaugo neturtingame Los Andželo rajone, kuriame klestėjo gaujos, tad Kouplendų skandalas jam buvo nė motais. Jis tik ieškojo darbo, o Logana – padėjėjo. Kas galėjo būti geriau?
Jis, kaip ir visas pasaulis, žinojo apie jos tėvo nusikaltimus, tačiau, priešingai nei kiti, suprato, kiek už tai teko sumokėti Loganai. Ji pernakt tapo visuomenės persona non grata1 ir darbo galėjo rasti tik ne pelno sektoriuje.
– Jie nori pasikalbėti su tavimi, – pakartojo Džo. – Apie tavo tėvą.
Logana suakmenėjo ir įsistebeilijo Džo į akis.
Jo žvilgsnyje spindėjo susirūpinimas ir užuojauta.
– Logana, kažkas įvyko, – tvirtino jis žemu balsu.
Jai suspaudė krūtinę ir tapo sunku kvėpuoti.
– Ar tikrinai savo telefoną? – paklausė Džo. – Ko gero, praleidai keletą skambučių. Pasižiūrėk.
Bet Logana, paprastai rami ir susikaupusi, stovėjo kaip įbesta, negalėdama pajudėti.
– Ar jį išlaisvino? – paklausė pašnibždomis. – Ar pagrobėjai…
– Patikrink telefoną, – nekantriai paragino sodrus ir šiurkštus nepažįstamo vyro balsas.
Logana apsisuko ir nustebo išvydusi Rovaną Argyrosą. Jis žiūrėjo į ją šaltu ir neapykantos kupinu žalių akių žvilgsniu.
Ji kilstelėjo smakrą ir tvirtai sučiaupė lūpas, tramdydama besiritančią panikos ir pykčio bangą. Priešais ją stovėjo didžiausias jos nusivylimas ir gyvenimo klaida Rovanas Argyrosas, ir tai reiškė tik viena. Sprendžiant iš jų išsiskyrimo prieš trejus metus, tai tikrai ne draugiškas apsilankymas.
Bet Logana nenorėjo galvoti apie tą naktį ar kitą dieną, ar paskesnius mėnesius…
Verčiau apskritai apie nieką negalvoti, nes tos mintys buvusio kariuomenės vado Rovano rankose galėjo tapti ginklu prieš ją.
Dabar jis nebuvo panašus į karininką. Kaip ir tą vakarą, kai sutiko jį viengungių aukcione pagelbėti vaikams iš karo nuniokotų šalių. Jis buvo viengungis. Ji – viena organizatorių. Moterys statė kaip pašėlusios. Ji neturėjo didžiulių turtų, tačiau jam įsmeigus į ją žalias akis viduje užvirė. Logana išraudo. Jis neatitraukė nuo jos akių visą laiką, kol moterys varžėsi.
Galiausiai Logana jį laimėjo. Na, laimėjo vieną naktį su juo.
Nusipirko už tūkstančius dolerių.
Logana ėmė gailėtis vos išgirdusi aukciono vedėjo balsą:
– Parduota Loganai Lein!
Ji negalėjo patikėti tuo, ką padarė. Jai darėsi bloga. Ji panaudojo visą kredito kortelės limitą dėl vienos nakties su nepažįstamu vyru.
Tada ji dar nežinojo, kokia veikla verčiasi „Dunamas Maritime“. Laivų draudimu? Laivų statyba? Krovinių gabenimu?
Rovano šypsenėlė išdavė, kad jis puikiai nutuokė, kas paskatino Loganą už jį statyti.
Tai buvo jo galinga vyriška energija. Logana nusipirko jo pasitikėjimą savimi ir laukinį patrauklumą.
Suplojo tuos pinigus už aukštą ūgį, plačius pečius ir modelio sutarties vertą veidą.
Ji nusipirko Rovaną, nes neatsilaikė. Ir ne ji viena – varžytinės buvo išties nuožmios, visos moterys geidė šito dailiai įdegusio gražuolio ilgais tamsiais, saulės kiek nudegintais plaukais ir šviesiomis užburiančiomis akimis, tankiomis blakstienomis. Nuo jo buvo neįmanoma atplėšti akių. Logana ir nesistengė, stebėjo jį… ir geidė.
Visos renginio dalyvės taip jautėsi ir daugelis bandė jį laimėti, bet po ilgų ir brangių varžytinių nugalėjo Logana.
Laimingoji.
Tą vakarą Rovanas pažvelgė jai tiesiai į akis ir vyptelėjo puse lūpų. Prisiminusi tą šypseną, Logana suprato, kad už jos slypėjo ne kas kita, o pašaipa.
Rovanas paskatino ją statyti ir ji pakluso. Įrodė, kaip lengva ja manipuliuoti.
Ryte jis nekentė jos, smerkė už silpnumą, niekino jos pavardę.
Bet tai nutiko ne iš karto. Prieš tai jis paėmė ją kartą, kitą, trečią, privertė šaukti jo vardą ne vieną, o du kartus ir dar du ryte, po trumpo miego.
Seksas buvo toks karštas, įtemptas ir nenusakomai malonus. Su bet kuo kitu Logana būtų pasijutusi nepadori, tačiau ne su Rovanu. Seksas su juo buvo nuostabus.
Iki jis sužinojo, kad ji – ne Logana Lein, o Logana Lein Kouplend. Tuomet ir pradėjo gėdinti.
Jos nekentė visa Amerika, tačiau dėl to jai nebuvo taip skaudu kaip ji kentėjo pirmojo meilužio išvadinta pasileidėle. Ir ne ko nors kito, o geriausio dvynės sesers vyro draugo.
Ir kodėl gi iš visų pasaulio vyrų ji įsimylėjo nuožmųjį ir aistringąjį airių ir graikų kraujo eržilą Rovaną Argyrosą? Nekeista, kad jis buvo toks puikus karininkas – turėjo šalčiausius nervus ir mėgo riziką, nepraleido nė vienos progos ir nesibaimino pasipriešinimo.
Ji tai žinojo, nes pati nesugebėjo prieš jį atsilaikyti.
Logana sunkiai iškvėpė, stengdamasi užgniaužti skaudžius prisiminimus. Kaip ją skaudino praeitis! Tik pernai pradėjo susitaikyti su dabartimi ir pajuto užgimstant naują viltį, kad jos laukia ateitis. Šviesi ateitis, jei tik sugebės atleisti sau… ir jam.
Ne, ne Rovanui – jam ji tikrai nežadėjo atleidimo, o tėvui. Ji stengėsi su tuo susitaikyti.
– Mano tėvas, – galiausiai nusuko akis nuo Rovano, vis dar tokio bauginamai aukšto ir velniškai gražaus, tik plaukai buvo kitokie – trumpi. Su nauja šukuosena jis atrodė dar griežtesnis.
Nepageidaujamas asmuo (čia ir toliau vert. past.).