Apimtas aistros. Lynne GrahamЧитать онлайн книгу.

      Apgirtę vyrukai pasišalino ir įsimaišė į svečių minią supratę, kiek daug žmonių stebi šią sceną. Kristalė Forfar piktai mostelėjo Molei liepdama pasitraukti.

      – Jau ir taip sukėlei užtektinai rūpesčių! Pone Karera Markesai, ar iškviesti gydytoją?

      Molė pašoko ant kojų ir stebėjo, kaip Leandras atsistojęs šiek tiek susvirduliavo, bet ramiai atsisakė siūlomos medikų pagalbos.

      – Manau, turėtumėte nuvažiuoti į ligoninę, – pareiškė Molė. – Akimirką buvote praradęs sąmonę, tad jums gali būti smegenų sukrėtimas.

      – Ačiū, bet nesu sužeistas, – išdidžiai patikino Leandras lygindamas savo suglamžytą švarką. – Vis dėlto norėčiau įkvėpti gryno oro. Čia tvankoka.

      – Kas, po galais, įvyko? – paklausė Brajanas, pasivedėjęs merginą į šalį, kad galėtų pasikalbėti asmeniškai.

      Molė ėmė aiškintis, o Vanesa sukiojosi netoliese.

      – Tas ispanas tikras didvyris – tik įsivaizduok, toks vyras kaip jis rizikuoja įsikišti, nes kažkokie girtuokliai įgnybo tau į užpakalį! – sušuko Vanesa. – Tu šito nesitikėjai?

      Jo elgesys išties nustebino Molę, bet kartu padarė įspūdį, nes vienintelis jos pažįstamas vyras, kuris būtų užstojęs moterį, yra Džesas. Ji paėmė iš indaujos lėkštę, prikrovė rinktinių užkandžių ir padėjo viską ant padėklo su gėrimu. Nešina padėklu ji nuėjo pro stiklines duris į balkoną, kur stovėjo Leandras Karera Markesas.

      Įsitempęs lieknas vyras buvo palinkęs virš turėklų ir žiūrėjo į ryškias miesto šviesas.

      – Norėjau padėkoti, kad liepėte tam vaikinui mane paleisti. Tai buvo labai drąsu, – skubiai sumurmėjo Molė statydama padėklą ant staliuko šalia jo. – Apgailestauju, kad jums kliuvo toks smūgis.

      – Jeigu nebūtum stojusi skersai kelio, būčiau kirtęs jam atgal, – pareiškė Leandras atsisukęs į ją. Vyras vis dar stebėjosi ta įniršio banga, kuri užliejo jį pamačius, kaip girti vaikinai liečia jos kūną. Jį labai įžeidė vaizdas, kaip kitas vyras ją grabinėja.

      – Jie buvo trise, o jūs vienas. – Molė pasistiebė ant pirštų galiukų ir švelniai palietė tamsėjančią mėlynę ant rusvos jo odos. – Jus galėjo baisiai sumušti ir aš dėl to jaučiuosi labai kalta. Atnešiau jums šiek tiek maisto. Suvalgykite ką nors.