Paslėpta aistra. Lori FosterЧитать онлайн книгу.
nenorėjo, kad jai būtų su juo nejauku. Jis užsimerkė ir atsargiai apsivijo ją rankomis.
– Niekada tavęs nenuskriausčiau.
Ji apglėbė delnais jo rankas, sukryžiuotas jai ant krūtinės, ir tyliai parodė pasitikėjimą. Taileriui suspaudė širdį. Jį taip smarkiai veikė ši nepažįstamoji. Jis nusišypsojo, pasitrynė smakru jai į smilkinį ir atsuko ją į save.
Delnu apglėbęs jos smakrą, kilstelėjo savęs link. Matė, kaip didelėse akyse atsispindi blausi šviesa. Palengva, labai atsargiai Taileris pasilenkė ir prigludo lūpomis prie jos burnos. Bučinys buvo ne godus, bet švelnus ir saldus. Atrodė, kad ji svarsto, kur dėti rankas, o paskui švelniai nuleido jas Taileriui ant krūtinės. Jis tyliai sudejavo ir prisitraukė ją arčiau.
– Praverk lūpas, – paragino, neatitraukdamas savųjų.
Ji aiktelėjo ir pakluso. Taileris ją erzino – glamonėjo burną, atsargiai lyžčiojo lūpas, prisilytėdavo liežuviu prie liežuvio.
Po kelių akimirkų jis atsitraukė. Ji buvo pirštais tvirtai įsikibusi jam į krūtinę ir tyliai dūsavo. Susijaudinęs Taileris instinktyviai prisispaudė klubais jai prie pilvo. Ji, regis, apstulbo, pajutusi tokį akivaizdų jo geismą. Jis mėgavosi jos reakcija ir stebėjo, kaip jos akys lėtai užsimerkia. Niekas niekada nebuvo sukėlęs jam tokių pašėlusių, netramdomų jausmų, neprivertęs jausti tokio budinančio pojūčių antplūdžio, kaip šis nekaltas pritarimas.
Nepažįstamosios kaukė trukdė, tad Taileris prisilietė prie jos. Ji staiga atsitraukė ir užsidengė ranka burną. Tailerio raumenys įsitempė.
– Aš ne… – jis sudvejojo, paskui papurtė galvą. – Atleisk. Aš tik… tai atrodo taip… teisinga.
Ji irgi papurtė galvą.
– Negali nuimti man kaukės.
Jis kilstelėjo antakius.
– Nenoriu, kad sužinotum… kas aš.
Taileris žingtelėjo prie jos, juto, kaip vis labiau kaista. Ši moteris – žaviausia iš visų jo kada nors sutiktų. Pamėgino priversti ją pasižiūrėti į jį, bet nepažįstamoji nusisuko. Atrodė nepaprastai erotiška – tokia kukli, bet vilkinti gundančiu kostiumu. Taileris palietė jos smakrą ir vėl atsuko veidą į save.
– Ko tu nori?
Ji sunkiai nurijo seiles ir sušnibždėjo:
– Tavęs. Šito. – Ir palinko prie jo.
Taileriui užėmė kvapą ir jie vėl ėmė bučiuotis. Jo liežuvis glamonėjo jos burnos gelmes, jis traukė nepažįstamąją vis arčiau savęs, jausdamas, kaip stiprėja geismas. Galvojo jau ne tik apie nepasotinamą savo aistrą. Dabar jį akino noras duoti šiai moteriai viską, ko ji prašė, viską, ko galėjo tikėtis. Nenorėjo, kad pasigailėtų juo patikėjusi. Taileris nenorėjo, kad nepažįstamoji apskritai ko nors gailėtųsi.
Kai jis pakėlė galvą, ji virpėjo ir gaudė orą, smulkutės rankos buvo tvirtai įsikirtusios jam į marškinius. Taileris lėtai prisilietė prie mažai ką dengiančios jos palaidinės sagų, šįkart pamiršęs kaukę.
– Paslaptingoji dama.
Jo balsas buvo žemas ir duslus. Taileriui atsegus pirmąją sagutę, ji suvirpėjo. Kai saga išslydo iš kilpelės, jis pakėlė akis į nepažįstamosios veidą norėdamas pasitikrinti reakciją.
Ji delnais įsirėmė į sieną sau prie klubų, bet nesipriešino. Taileris nusišypsojo ir nuleidęs akis stebėjo, kaip lėtai išsilaisvina moters krūtys.
Buvo atsegta ir antroji sagutė. Jis lietėsi prie jos atsargiai, tik viena ranka, kad neišgąsdintų. Trečioji saga vos laikė audinį. Taileris pirštu perbraukė tarp krūtų, slystelėjo iškilumais, paskui – aukštyn iki kaklo. Tada pažvelgė į putlias lūpas, apvedė jas piršto galu ir švelniai spustelėjęs nuslinko vidine apatinės lūpos puse.
Ji pravėrė lūpas ir instinktyviai liežuviu apsivijo jo piršto galiuką. Taileris užsimerkė ir lėtai, skausmingai įkvėpė. Kai vėl pažvelgė į nepažįstamąją, ši nepatikliai stebėjo jį, blausiuose šešėliuose jos akys atrodė tamsios. Taileris pasilenkė ir labai atsargiai, švelniai ją pabučiavo, lūpos nuslydo jos smakru, žemyn iki raktikaulio, paskui – prie krūtų.
Trečioji saga vis dar laikėsi, tad Taileris susirado spenelį per audinį. Ji sudejavo. Švelniai traukdamas jį į save, atsargiai kramsnodamas dantimis, Taileris net per medžiagą juto jos kūno karštį.
Galiausiai ir trečioji sagutė pasidavė ir jis apglėbė krūtis šiltais delnais – pajuto gundantį svorį, priglundantį ir atkartojantį jo rankų kontūrus. Taileris spustelėjo krūtis vieną prie kitos ir nosimi pasitrynė tarp jų, paskui vėl užčiuopė spenelį – laižė ir timpčiojo jį lūpomis, galiausiai įtraukė kauburėlį į burną ir ėmė įnirtingai čiulpti. Iš jos lūpų išsprūdo nepasotinto geismo kupina aimana, Taileris pajuto, kaip tas silpnas garselis atsiliepė giliai jam papilvėje.
Ji panardino pirštus Taileriui į plaukus ir atitraukė nuo savęs jo veidą. Bet jis jos nepaliko. Priklaupė priešais ir lūpomis nukeliavo žemyn pilvu. Užsimerkė, rankomis tvirtai apglėbė klubus, veidu pasitrynė į odą, įkvėpė kaitraus aromato ir lyžtelėjo.
Jis mėgavosi jos kūnu, neskubėdamas tyrinėjo visais pojūčiais – lytėjo, ragavo ir uodė. Ir žiūrėjo. Taileriui patiko žiūrėti į ją, buvo gera matyti, kaip ji nustemba ir įsitempia iš malonumo, jam aptikus ypač jautrią vietelę.
Apglėbė delnais sėdmenis ir ji krūptelėjo. Tada lėtai nuavė batelius, kiek užgaišęs prie liaunų nepažįstamosios kulkšnių. Palengva slystelėjo delnais aukštyn blauzdomis, per šlaunis ir grįžo prie sėdmenų – apglėbė, suspaudė. Paskui pirštai užkabino moters haremo kelnių juosmenį ir – vis dar stebėdamas ją – Taileris pradėjo traukti kelnes žemyn.
Pamatęs, kaip ji susidrovi, palinko į priekį ir ėmė bučiuoti bambą, erzinamai kyštelėjo lie žuvį į duobutę. Norėjo nuraminti, norėjo, kad ji suprastų, kokia nepakartojama jam ši patirtis. Bet tą akimirką nerado tinkamų žodžių.
Taileriui paliepus, ji išlipo iš kelnių ir liko tyliai stovėti, kol jis ja gėrėjosi. O Dieve, ką ši nepažįstamoji su juo daro.
Klūpodamas ir žvelgdamas viršun į ją, Taileris turėjo pasitelkti visą savitvardą, kad nepradėtų skubėti. Jautėsi tarsi nesavas. Deginančiomis, nenumaldomomis bangomis jį užliejo dar nepažinti pojūčiai.
Ant jos pečių likusi kaboti palaidinė dabar tebuvo puošmena, nes ji jau nedengė krūtų. Šešėliai patalpoje išryškino nepažįstamosios kūno linkius ir darė akimirką dar intymesnę. Taileris matė tamsuojant spenelius, bambą, švelnias moteriškas garbanėles tarp šlaunų. Jis švelniai perbraukė per jas pirštais, pajuto drėgmę ir kaitrą. Pirštai paniro giliau, ėmė glostyti, jo kvėpavimas darėsi vis greitesnis ir sunkesnis.
Nepažįstamoji aiktelėjo ir sučiupo jį už riešo. Taileris apvertė delną taip, kad galėtų suimti, paskui sugriebė kitą jos ranką ir prispaudė jas abi jai prie šonų. Tada palinko į priekį ir šįkart ėmė glostyti ją liežuviu. Ji sureagavo akimirksniu – atsitraukė ir įsmeigė į Tailerį baimės bei jaudulio kupiną žvilgsnį. O jį ir vėl užplūdo savininkiškumo jausmas, poreikis ją ginti.
Taileris lėtai atsistojo – veidas kaito, krūtinė greitai kilnojosi. Stengėsi kalbėti švelniai ir tyliai:
– Kas nutiko?
Nepažįstamosios balsas nuskambėjo kimiai:
– Tai… tau negalima.
Jau patyręs jos nedrąsą Taileris nespaudė. Bet norėjo, kad ji suvoktų savo kerų jėgą.
– Suprantu, bet, mieloji, noriu tave ten bučiuoti. Noriu išbučiuoti