Skandalinga santuoka. Carole MortimerЧитать онлайн книгу.
už ankstesnę nepagarbą.
– Išsižiok, Arabela, – sušvokštė jis. – Parodyk, kaip bučiuojasi tikra moteris, – pridūrė jis, paniekindamas ankstesnes jos pastangas.
Ir akimirksniu sulaukė atpildo, nes Arabelos akys mėnesienoje kovingai sutvisko.
– Gal teiksitės paleisti mano rankas, jūsų malonybe? – piktai pareikalavo ji.
Jis atšiauriai nusišypsojo.
– Neketinu tavęs paleisti – juk sudraskysi mane savo nagučiais.
Arabela siuto. Neprisiminė kada nors anksčiau taip smarkiai pykusi. O tai įspūdinga, turint omenyje, kad bendraudama su broliais ji dažnai netekdavo kantrybės.
Ji prisimerkusi pažvelgė į jį.
– Gal jums patiktų, jei susmeigčiau į jus savo nagučius?..
– Gal. – Darijus Vinteris tyliai pritariamai nusijuokė, pamažu paleido jos rankas ir atsitraukė. – Laukiu, Arabela, – po kelių sekundžių nutęsė jis, nes ji net nebandė ištesėti grasinimo.
Arabela ryžtingai susičiaupė. Ji gali. Jei tik pasiryš, padarys viską, ką nori.
Net sugundys Darijų Vinterį.
Nejau tai sunku? Juk šitas vyras – pagarsėjęs neišrankus palaidūnas.
Arabela šelmiškai šypsodamasi priėjo arčiau ir neatitraukdama žvilgsnio nuo jo akių rankomis švelniai paglostė pečius, paskui palietė švelnius auksinius plaukus, krintančius ant švarko apykaklės. Įbrukusi į plaukus pirštus ji prisitraukė jo galvą, kad jį pabučiuotų. Paklusdama paliepimui šįkart ji praskyrė lūpas ir iš karto pajuto, kad bučinys tapo daug intymesnis. Širdis ėmė plakti sparčiau, o kūnas nukaito, kai ji lūpomis pajuto karštą Darijaus liežuvį. Jis pamažu atsitraukė, bet po kelių sekundžių vėl priartėjo. Kviesdamas. Ragindamas. Galbūt drąsindamas Arabelą pasielgti taip pat?
Tą akimirką Arabela gailėjosi nežinanti, kas iš tikrųjų vyksta tarp vyro ir moters. Ji troško parklupdyti šitą arogantišką vyrą, apimtą aistros jai. Norėjo, kad jis, atsidavęs geismui, maldautų pasigailėti.
Kad geistų jos, Arabelos Sent Kler, ne kitos moters.
Ji atsidavė instinktams, prisispaudusi prie Darijaus lyžtelėjo praskirtas jo lūpas ir kaipmat pajuto, kaip jo pulsas paspartėjo. Jai antrąkart giliau pabučiavus jis tyliai galugerklyje sudejavo.
Supratusi, kad jos glamonės teikia Darijui malonumo, ir įgavusi drąsos Arabela įbruko liežuvį jam į burną. Dar. Ir dar kartą. Ir kaskart pajusdavo, kaip Darijaus lytis, prisispaudusi prie karšto jos kūno, sutvinksi.
Nors Darijus viską pradėjo lyg žaisdamas, norėdamas Arabelą nubausti už tai, kad nesutiko už jo tekėti ir šį vakarą paniekino, padėtis tapo rimta. Jo lytis sustandėjusi tvinkčiojo, jį apėmė didžiulis troškimas šias glamones baigti taip, kaip reikia.
Akimirką Darijus pasitenkino liežuviu tyrinėdamas Arabelos burną. Galiausiai laimėjęs šį mūšį į jos švelnias glamones atsakė reiklesnėmis.
Tačiau to nepakako – turint omenyje, kad Darijus šios merginos geidė daugybę mėnesių, to niekada nepakaktų, – ir jis sudejavo suirzęs dėl drabužių, kliudančių liesti Arabelos tvirtą, sunokusį kūną.
Neatsiplėšdamas nuo jos lūpų jis atitraukė ją nuo durų ir privedė prie didžiulio stalo, stovinčio priešais langą.
Stalas buvo tvarkingas, priešingai nei Darijaus darbo stalas Karlainų namuose Belgreivijoje, – to ir reikėtų tikėtis, juk šis kambarys priklauso pedantiškajam Vanagui Sent Klerui. Arabela nustebusi sustingo, kai šlaunimis atsirėmė į tvirtą baldą. Darijus tikėjosi, kad stalas pakankamai tvirtas tam, ką buvo numatęs.
Ši mergina, be kita ko, apkaltino jį esant palaidūnu ir pašlemėku, tad Darijus nenorėjo jos nuvilti. Jis pirštais mikliai atsegė jos suknelės sagas nugaroje.
Arabela nenutuokė, kaip vos per kelias sekundes atsidūrė sėdomis ant brolio stalo su iki liemens nusmukusia suknele ir tik permatomo apatinuko dengiamomis stangriomis krūtimis.
Tačiau tai nebebuvo svarbu, nes Darijus tamsoje žvilgančiomis akimis švelniai pakėlė suknelę, praskyrė Arabelos kojas ir atsistojo tarp jų. Pamažu nuleidęs galvą jis lyžtelėjo paburkusį jos spenelį, tamsuojantį po šviesia medžiaga.
Arabela alsiai aiktelėjo, nes glamonės sukeltas malonumas nubėgo kūnu – jai ėmė dilgsėti rankos ir nugara, tarp kojų susitvenkė kaitra.
– Patinka? – patenkintas sumurmėjo Darijus ir neskubriai lyžtelėjo kitą krūtį.
Aišku, kad Arabelai patinka! Kokiai moteriai nepatiktų malonumas, keliamas tokių svaiginančių glamonių?
Nors prieš tai teigė priešingai, Arabela tokio intymumo dar nebuvo patyrusi. Nežinojo, kas vyksta tarp vyro ir moters vienumoje. Mama mirė, kai jai buvo vos aštuoneri. O teta Hamond, jau seniai našlė, su ja apie tokius dalykus nesikalbėdavo. Visi trys broliai: Vanagas, Lučianas ir Sebastianas, manė, jog Arabela dar per jauna apie tokius dalykus galvoti, juolab jais užsiimti. Pati Arabela, apsimetanti patyrusia moterimi, pernelyg gėdijosi savo neišmanymo, todėl į brolienes nesikreipė.
Todėl Arabela ir sulaukė beveik dvidešimties metų nenutuokdama apie tokį malonumą, apie kūniško suartėjimo grožį…
Šįkart ji buvo pasiruošusi Darijaus bučiniui, bet apsvaiginta kaitros nesipriešino, kai jis nusmaukė apatinuko petnešėles nuo pečių ir apnuogino krūtis, kad galėtų jas liesti ir glamonėti.
Arabela niekada nežinojo, net nebūtų nuspėjusi, kad įmanoma tokia palaima. Priimdama Darijaus pirštų glamones ji išrietė nugarą. Nuo tų lengvų prisilietimų rausvi speneliai paburko ir tapo tokie jautrūs, kad jai tarp kojų ėmė tvinksėti malonumas.
Darijus nutraukė bučinį ir lyžtelėjo duobutę po kaklu, šiltomis lūpomis, drėgnu liežuviu ir švelniais krimstelėjimais vis žemiau leisdamasis įjaudrinta Arabelos oda.
– Kokia tu graži, – kimiai sumurmėjo jis, alsavimu paglamonėdamas apnuogintas krūtis, paskui neskubėdamas apžiojo paburkusį spenelį.
Arabela aikčiojo ir rangėsi apimta malonumo, pirštais įsikibo į šilkinius Darijaus plaukus, neleisdama jam atsitraukti. Ji tokia įkaitusi. Ir susijaudinusi. Taip smarkiai geidžia…
Ji net virpėjo iš geismo, kai Darijus atsitraukęs pažvelgė į ją. Jos skruostai nuraudo, kai nuleidusi žvilgsnį išvydo, kad jos spenelis toks stangrus ir daug tamsesnis nei įprastai, kai ji po maudynių apžiūrėdavo save veidrodyje.
Net krūtys atrodė didesnės, tarytum pritvinkusios nuo Darijaus rankų ir lūpų glamonių. Bet Darijus sakė, kad jos krūtys gražios, vadinasi, taip ir turėjo nutikti.
– Ar galiu?.. – Arabela taip pat troško liesti Darijų ir laukdama atsakymo dvejodama palietė jo liemenės sagas.
Darijus tamsoje linktelėjo ir atsitiesė, jo akys sužibo.
– Be abejonės, – kimiai paragino jis.
Tą akimirką, apimtas susijaudinimo, Darijus Arabelai būtų leidęs bet ką. Jis staigiai įkvėpė, kai ji nuvilko liemenę ir švarką, leido jiems nukristi ant kilimu išklotų grindų, paskui atsagstė marškinius apnuogindama krūtinę, ir jis ant įkaitusios odos pirmąkart pajuto jos šiltas smalsias rankas.
Darijus sukando dantis, kai jos rankos, švelniai glamonėdamos, nuslydo jo krūtine. Paskui ji aptiko sustandėjusius spenelius, glūdinčius tarp krūtinę dengiančių auksaspalvių plaukelių.
Ji tokia graži mėnesienoje – išdidžiai styrančiomis krūtimis ir lieknu liemeniu, kurį Darijus tikriausiai apimtų dviem rankomis. Jis vos tvardė troškimą paguldyti ją ant stalo, įsitaisyti tarp kojų ir paimti.
– Pabučiuok