Jausmai ne pagal scenarijų. Nora RobertsЧитать онлайн книгу.

      1

      Kūninga blondinė ryškiai rožinėmis tamprėmis svyrinėdama ant aukštų kulniukų dirbo ant savo gatvės kampo. Jos akys, ryškiai padažytos visa spalvų gama, įdėmiai stebėjo koleges, tuos blizgančius nakties šešėlius. Gatvėje aidėjo juokas. Žinoma, juk Niujorke pavasaris. Tačiau už juoko buvo jaučiamas lėkšto nuobodulio švytėjimas, kurio paslėpti negali jokie blizgučiai ar seksas.

      Šioms damoms tai tik darbas.

      Įsimetusi į burną šviežios kramtomosios gumos ji pasitaisė didelį medžiaginį krepšį ant nuogo peties. Ačiū Dievui, kad šilta, pagalvojo. Stypsoti pusnuogei blogu oru būtų pragariška.

      Nuostabi juodukė, apsitempusi raudona oda, kuri vos dengė grožybes, vangiai prisidegė cigaretę ir išrietė klubą.

      – Nagi, mažuti, – tarė ji kažkam dusliu nuo iškvėptų dūmų balsu. – Nori pasilinksminti?

      Kai kas nori, pastebėjo Besė, akimis naršydama kvartalą. Kai kas nenori. Apskritai paėmus, pamanė ji, šią pavasario naktį verslas sukasi gana gyvai. Ji stebėjo kelis sandorius ir kelis būdus, kuriais jie buvo atlikti. Tik blogai, kad nuobodulys čia įleidęs šaknis. Nuobodulys ir beribis beviltiškumas.

      – Kalbiesi su savimi, brangute?

      – Ką? – Besė žvilgtelėjo į atklydusios iki jos juodaodės dievaitės, apsitempusios raudonais odiniais drabužiais, gudrias akis. – Negi kalbėjau?

      – Tu naujokė? – Tyrinėdama Besę ji išpūtė dūmus. – Kas tavo vyriškis?

      – Mano… Neturiu tokio.

      – Neturi? – Moteris kilstelėjo negailestingai išpešiotus antakius ir suprunkštė. – Mergaite, negali dirbti gatvėje be vyro.

      – Bet aš dirbu.

      Kadangi neturėjo cigaretės, Besė išpūtė kramtomosios gumos burbulą. Tada susprogdino.

      – Jei sužinos Bobis ar Didysis Edas, tave sumaitos. – Moteris trūktelėjo pečiais. Šiaip ar taip, tai ne jos rūpestis.

      – Laisva šalis.

      – Mergaite, nieko nėra laisvo. – Juokdamasi juodukė perbraukė ranka savo lygius, odiniu sijonu aptemptus klubus. – Visiškai nieko.

      Ji nuspriegė cigaretę į gatvę ir pataikė į užpakalinį taksi sparną.

      Besei ant liežuvio sukosi tuzinas klausimų. Klausinėti jai buvo įprasta, bet prisiminė, kad reikia artintis iš lėto.

      – Tai kas tavo vyriškis?

      – Bobis. – Sučiauptomis lūpomis moteris nužiūrinėjo Besę. – Jis tave priglaustų. Šiek tiek liesoka per užpakalį, bet tiktum. Reikia apsaugos, kai dirbi gatvėje. – O jai praverstų papildomi pinigai, kurių įbruktų Bobis, jei ji atvestų naują merginą. – Niekas negynė tų dviejų merginų, kurias nužudė praeitą mėnesį.

      Juodukės akys sublykčiojo. Besė laikė save puikia emocijų žinove ir pastebėjo sielvartą, apgailestavimą ir liūdesį, kol akys vėl apsiniaukė.

      – Tu – policininkė?

      Besė pravėrė burną norėdama nusijuokti. Tai bent, pagalvojo ji. Jautėsi pamaloninta.

      – Ne, aš ne policininkė. Tik bandau pragyventi. Pažinojai kurią nors iš jų? Nužudytų moterų?

      – Mes čia nemėgstame klausimų. – Moteris pakreipė galvą. – Jei bandai pragyventi, taip ir daryk.

      Besę nusmelkė nerimas. Moteris buvo ne tik nuostabi, ji buvo didelė. Didelė ir įtartina. Dėl abiejų savybių Besei bus sunku laikytis nuošalyje ir stebėti. Bet ji laikė save guvaus proto ir greitai besimokančia. Be to, šįvakar čia atėjo dirbti, priminė sau.

      – Žinoma.

      Pasisukusi ji lėtai nustypčiojo šaligatviu. Klubai – ji nė akimirką nepatikėjo, kad jos užpakalis liesas, – gundomai lingavo.

      Gal jos gerklė buvo šiek tiek išdžiūvusi. Gal širdis plakė šiek tiek per greitai. Bet Besė Makni didžiavosi savo darbu.

      Ji pastebėjo du vyrus už pusės kvartalo ir apsilaižė lūpas. Tas kairėje, tamsusis, atrodė daug žadantis.

      – Klausyk, naujoke, planas – suimti vieną, gal dvi. – Aleksas tyrinėjo šaligatviu einančius. Prostitutės, girtuokliai, narkomanai ir tie nelaimingieji, kuriems teko pro juos eiti namo. – Mano uoslė sako, kad ta aukšta juodukė, Rozali, pažinojo abi aukas.

      – Tai kodėl mums jos nesuėmus ir neapklausus? – Džudas Malojus nekantravo. Detektyvo ženklelį jis gavo tik prieš keturiasdešimt aštuonias valandas. Ir dirba su Aleksu Stanislaskiu, kuris turi sumanaus ir puikiai atliekančio užduotis policininko reputaciją. – Arba dar geriau, kodėl mums nepaklibinus jos sutenerio?

      Naujokai, pagalvojo Aleksas. Kodėl jį visada suporuoja su naujokais?

      – Juk norime, kad ji su mumis bendradarbiautų. Mes ją suimsime, apkaltinsime prostitucija. Tada labai maloniai pasikalbėsime su ja, kol Bobis atvyks ir lieps jai užsičiaupti.

      – Jei mano žmona sužinos, kad praleidau naktį suiminėdamas prostitutes…

      – Protingas policininkas savo šeimai nesako nieko, ko jai nereikia žinoti. Ir jai nereikia daug žinoti. – Tamsiai rudos Alekso akys buvo šaltos, labai šaltos, kai įsmigo į partnerio veidą. – Pirmoji Stanislaskio taisyklė.

      Aleksas pastebėjo blondinę. Ji įdėmiai žiūrėjo į jį. Jis pažvelgė į ją. Keistas veidas, pamanė Aleksas. Aštrių bruožų, patrauklus, nepaisant gausiai užsitepto makiažo. Visoje toje lipnioje masėje buvo matyti ryškiai žalios akys. Veidas truputį nesimetriškas. Nosis kreivoka, lyg būtų buvusi sulaužyta. Kokio meilužio ar sutenerio, pamanė jis ir žvilgsniu nuslydo prie jos lūpų.

      Pilnos, išraiškingos ir žvilgančiai raudonos. Buvo nemalonu suprasti, kad jis kažką jai pajuto. Žinant, kas ji yra, ką dirba. Merginos smailas smakras su išsišovusiais skruostikauliais teikė veidui trikampę, lapišką išraišką.

      Aptempta palaidinė be petnešėlių ir tamprės išryškino kiekvieną jos atletiško, smulkaus kūno centimetrą. Jam visada patiko atletiškas kūnas, bet jis priminė sau, kaip ji pasiekė tokių rezultatų.

      Bet kuriuo atveju ji ne ta, kurios jis ieško.

      „Dabar arba niekada“, – pasakė sau Besė, jausdama į save įremtą naujosios pažįstamos žvilgsnį.

      – Ei, mažuti. – Nors neberūkė nuo penkiolikos, jos balsas skambėjo dusliai. Melsdamasi visiems dievams, kurie tik klausėsi, ji pasisuko į Aleksą. – Nori pasiausti?

      – Gal. – Jis užkabino pirštu jos palaidinės viršų ir nustebo, kai ji krūptelėjo. – Tu ne visai tokia, kokią turėjau galvoje, saldainiuk.

      – O? – Kas toliau? Pasitikėdama instinktais Besė atmetė galvą ir palinko prie jo. Jai pasirodė, kad spaudžiasi prie plieno – kieto, tvirto ir labai šalto. – O kokią tu turėjai galvoje?

      Akimirką ji pasijuto visai nuoga. Tos tamsios akys įsirėžė į ją, perskrodė. Jo krumpliai trynėsi jai į odą iškart virš krūtų. Ji jautė karštį, sklindantį nuo jo pirštų, nuo jo viso. Jiems toliau žiūrint vienam į kitą blykstelėjo ryškus jųdviejų, besiraitančių siauroje lovoje kažkokiame tamsiame kambaryje, vaizdas. Ir tai neturėjo nieko bendra su darbu.

      Aleksas pirmą kartą pamatė raustančią prostitutę. Jį tai pritrenkė, panoro atsiprašyti dėl fantazijos, kuri ką tik perliejo jo smegenis. Tada atsikvošėjo.

      – Tiesiog kitokią, mažute.

      Dėl aukštakulnių jos akys buvo tame pačiame lygyje kaip ir jo. Aleksas panoro nutrinti