Kvepianti braškėmis. Lori WildeЧитать онлайн книгу.
pasakyti, kad aš atrodau vulgariai?
– Kai ją vilki, suknelė ne taip aptempia tavo kūną, be to, esi porą colių žemesnė.
– Heile, didžiuokis savo iškilumais. Aš pavydžiu.
– Per krūtinę šiek tiek ankštoka.
– Idealu! Kaip tik taip seksuali suknelė ir turi atrodyti.
– Man prireiks liemenėlės be petnešėlių.
Amaja šelmiškai pasižiūrėjo.
– Eik be liemenėlės.
– Matysis speneliai.
– Turiu Nipius – galėsi užsidėti. Daugiau jokių išsisukinėjimų.
– Kas tai per daiktas?
– Dieve, gal akmens amžiuje gyveni? Tai lipdukai speneliams paslėpti.
– Gyvenu viesulo nusiaubtoje saloje. Esu susirūpinusi, kaip patenkinti pagrindinius žmogiškuosius poreikius, o ne mada.
– Gali tai dar kartą pakartoti. Gal galėtum bent kartą nebūti Debe Dauner4?
Heilė krūptelėjo.
– Ar iš tikrųjų esu bambeklė?
– Taip, panašiai. Ne visi gyvena pagal tavo kredo: Darbas, darbas, darbas. Žinai, kartais žmonėms, kad galėtų savo protus pailsinti nuo blogybių, reikia malonumų. Džebas tai suprato.
Draugės komentaras privertė Heilę sustoti pusiaukelėje. Tai ne pirmas kartas, kai mergina išgirsta, kad yra per daug susikoncentravusi į darbą ir viską daro pagal taisykles. Ar iš tikrųjų visi mano, kad ji kietakaktė? Tiesa, iš prigimties ji yra atsargi ir nuodugniai formuluoja savo nuomonę, be to, jos principai tvirti. Negi tai taip blogai? Kodėl dažnai jai būna sunku su savo bendraamžiais?
– Heile, pasaulis nesugrius, jei bent vieną minutę nebūsi tobula, – šiek tiek švelnesniu balsu tarė Amaja. – Būk gera, pasistenk pasilinksminti šį vakarą. Ar gali man tai pažadėti?
Heilė iš tikrųjų labai norėjo būti tokia kaip visi. Norėjo patikti žmonėms.
– Pasistengsiu, tačiau pagrindinė priežastis, dėl ko nenoriu eiti – ten bus Džebas Vitkombas.
– Žinoma, jis ten bus. Tai jo vakarėlis.
– Jis toks pasipūtęs. Mano, kad visos moterys nori kristi jam po kojom.
– Didesnė jų dalis.
– Ne aš.
– Ar tikrai nori priversti jį kentėti?
Heilę šis klausimas suintrigavo.
– Kaip tai padaryti?
– Nueik ir būk nepakartojama. Leisk jam pamatyti, ko niekada neturės. Parodyk jam.
Hm. Heilei tai patiko. Mažoji Panelė Sadistė.
– Gerai. Taip ir padarysiu.
– Puiku! – Amaja suplojo rankomis. – O dabar gal leisi man tave padažyti?
Heilė ketino priešintis – Amaja pernelyg ryškiai dažydavosi – tačiau greitai persigalvojo. Ji labai norėjo įtikinti, kad kaip ir visi kiti gali linksmai gyventi, ūžauti, net jei tai ją ir nužudytų.
Tačiau labiausiai ji norėtų atsisveikinti su Džebu Vitkombu taip, kad jis niekada nepamirštų šio atsisveikinimo.
Antras skyrius
Neįtemptos burės plazdėjimas
Džebas buvo savo stichijoje. Jam patiko rengti vakarėlius, patiko žmonių minios. Vyras nuo aplink esančių žmonių pasikraudavo energijos.
Dar saulei nenusileidus, vakarėlis jau buvo pačiame įkarštyje. Per garsiakalbius skambanti grupė Wang Chung visus ragino: Visi pasilinksminkite šį vakarą. Žmonės šokinėjo ir lingavo pagal ritmą. Džebo pasamdytas barmenas pamėgdžiojo Tomo Kruzo herojų iš filmo Kokteilis. Jachta buvo perpildyta, žmonės stovinėjo ant trapo, pasklido po prieplauką. Maisto tiekėjai pasirūpino nedideliais užkandžiais: suktinukais, įdarytais krevetėmis, ant iešmo suvertais tailandietiškai paruoštos vištienos gabaliukais, langustu sluoksniuotoje tešloje, rūkytos lašišos traškučiais, mažučiais Jorkšyro pudingais su kepta jautiena ir krienais, grybais, įdarytais krabo mėsos gabaliukais. Iš japoniško popieriaus padaryti žibintai ir mirkčiojančios citrinų kvapo žvakės suteikė intymumo. Ore tvyrojo jūros ir ramybės kvapas.
Džebas stovėjo ir šypsojosi, vilkėjo šilkinius marškinius su sagutėmis kampuose, mūvėjo žalsvas kelnes ir ant basų kojų buvo apsiavęs lengvus jūreiviškus batelius, rankose laikė puikaus, išlaikyto škotiško viskio ir vandens stiklą. Daug susirinkusių. Nors jo vakarėliuose visuomet būna daug žmonių.
Tačiau trūko vieno žmogaus. Žmogaus, kurį jis labiausiai troško pamatyti.
Juk iš tikrųjų nemanai, kad ji ateis, tiesa?
Ne, jis taip nemanė. Kodėl mergina taip smarkiai jį ignoruoja? Ir kodėl tai jam taip labai rūpi? Kad susigrąžintų Džekę, derėtų atsispirti moterų vilionėms. Buvusi mergina turėtų likti sužavėta tuo, ką jam pavyko nuveikti Šv. Mykolo saloje. Jis įrodė, kad nėra diletantas ir, kad jo požiūris į žmonių gelbėjimą yra rimtas.
Prie vyro priėjo ligoninės administratorė – dar kartą padėkojo už indėlį. Džebas, apsimesdamas, kad įdėmiai klausosi, pasilenkė, tačiau žvilgsnį nukreipė į prieplauką, į atvykstančius svečius.
Heilės nesimatė.
Argi tai svarbu? Turėtų tik džiaugtis, kad ši priekabi moteris amžiams dings iš jo gyvenimo. Rytoj keliaus atgal namo, į Floridą. Turėtų galvoti apie Džekę. Ji greičiausiai labai nustebs jį pamačiusi.
Taip! Jis vyksta namo. Jis pasiilgo Majamio, o vien nuo minties, kad pamatys Džekę ir galės jai parodyti, kaip pasikeitė, norėjosi daryti salto. Tačiau vis tiek Džebas nenorėjo išvykti, neatsisveikinęs su Heile. Pasiilgs jos iššūkių kiekviename žingsnyje. Mažai žmonių sugeba taip jį suerzinti.
Džekė buvo viena jų.
Nuo paskutinio matymosi su Džeke praėjo tiek daug laiko, tad jis Heilei priskyrė kai kurias buvusios merginos savybes. Tik tiek. Ne daugiau, nes jis atsisakė būti moterų medžiotoju ir, velniai griebtų, tuo didžiuojasi.
Metai.
Metai, kai neturėjo moters. Nuo šešiolikos metų, kai prarado nekaltybę, šis laiko tarpas yra pats ilgiausias. Džeke, matai, aš pasikeičiau!
Prie Džebo ir ligoninės administratorės pokalbio prisijungė gubernatorius su žmona. Džebas mirktelėjo kresnai, penkiasdešimties su trupučiu metų moteriai, vilkinčiai laisvą, ryškių spalvų drabužį.
– Ponia Frymont, šį vakarą atrodote nuostabiai.
Ji tarytum mergaitė nuraudo ir palenkė galvą.
– Jūs toks siaubingas flirtuotojas.
Daugelį moterų, nuo aštuonerių iki aštuoniasdešimties, yra labai lengva sužavėti. Pažiūrėk joms tiesiai į akis, pasakyk komplimentą ir padaryk tai nuoširdžiai. Tai pagrindinė dalis. Moterims tikrai tai turi patikti. Dar vertėtų pridėti sąmokslininkišką akies mirktelėjimą – ir jos jau tavo valioje!
Visos, išskyrus Džekę.
Ir Heilę.
– Jūs neturite gėrimų, – Džebas pasakė Frymontams. – Leiskite man tučtuojau tuo pasirūpinti. – Jis mostu pakvietė vieną iš padavėjų, vaikščiojančių minioje su padėklais, pilnais užkandžių. Davė padavėjui nurodymą ir vėl atsisuko, norėdamas pratęsti pokalbį,
Debbie Downer – populiaraus Saturday Night Live veikėja. Šiuo vardu galima apibūdinti žmogų, susirinkusiems pateikiantį blogas naujienas, skleidžiantį neigiamas emocijas, aplinkiniams gadinantį nuotaiką.