Ketvirtadieniais aštuntą. Debbie MacomberЧитать онлайн книгу.
kovą, bet aš vis dar kariauju. Valdinga motina kėsinasi reguliuoti mano gyvenimą nuo pat gimimo. Vos buvau priimta į universitetą, ji pradėjo reikalauti, kad tapčiau mokytoja. Anot jos, tai veikla visam gyvenimui. Geras darbas moteriai. Kaip man tai atsibodo!
Puiku, turiu tą vertingą diplomą, studijavau istoriją kaip neprofilinį dalyką. Bet nė nemanau juo pasinaudoti, nebent padėtų aktorinei karjerai. Laimei, radau būdą, kaip tai padaryti. Kad ir kaip keista, motina savotiškai pasiekė ko norėjusi. Iš dalies. Svarbiausia, aš gavau, ko trokštu.
Matote, dirbu pavaduojančiąja mokytoja. Laikinai ir tik dalį dienos. Šiuo metu dėl labai didelio pedagogų stygiaus pietų Kalifornijoje kiekvienas universiteto diplomą turintis specialistas (nesvarbu, kokį dalyką studijavo) gali dirbti pavaduojančiuoju mokytoju. Neįtikėtina, tiesa? Galiu turėti krepšių pynėjos diplomą ir dirbti mokytoja už didžiulį atlygį – už du šimtus penkiasdešimt „baksų“ per dieną. Ne man jums aiškinti, kad šiais laikais tai gražūs pinigai už darbą ne visą dieną. O dar fantastiškiau, jog pati galiu rinktis, kuriomis dienomis dirbti.
Jeigu pavyksta įtraukti pavadavimą į dienotvarkę, dvi ar tris dienas per savaitę praleidžiu mokykloje. Tris daugiausia. Taip užsidirbu pakankamai pinigų pragyvenimui. O tomis dienomis, kai nedirbu, galiu dalyvauti visose įmanomose peržiūrose.
Prieš šventes agentė nukreipė mane į televizijos atranką naujam klozeto šepečiui reklamuoti. Tą rytą man paskambino ir dėl pavadavimo, tačiau nebijodama netekti darbo ir be menkiausio sąžinės graužimo pasakiau turinti kitų planų. Jiems tai ne problema – paprasčiausiai pasirinko kitą pavardę iš sąrašo. Išskubėjau pro duris žinodama, kad jei tik norėsiu, man atsiras darbo kitą dieną. Deja, per atranką nepasisekė, o pavadavimo jau buvau atsisakiusi.
Kai tik po atostogų prasidės pamokos, būsiu vėl pasirengusi tapti pavaduojančiąja mokytoja. Dėl daugybės laisvadienių tapo striuka su pinigais. Neišėjo į gera ir Kalėdos, o praėjusią savaitę mokėjau už vaidybos seminarą. Tiesą sakant, šiandien Džefas nupirko man latė. Bet nieko tokio, išgyvensiu. Visada išgyvenu, nepaisant niūrių motinos pranašysčių.
Suprantu, kad sudarau jai keblumų. Negali manimi, kaip Viktorija, girtis visoms draugėms. Sesuo priėmė gerą sprendimą ištekėti už kylančio advokato, kuris gerokai pataisė mūsų šeimos socialinę padėtį. Mano supratimu, Rodžeris – bukaprotis, bet niekas neklausia mano nuomonės. Tai irgi gerai, nes aš nebijau jos išrėžti į akis.
Viktorijos nuostabiosios vedybos išėjo į naudą, mat šiuo metu mamos ir tėčio dėmesys nukreiptas ne į mane, o į seserį ir jos pirmagimį (turiu pripažinti, kad sūnėnas išties meilutis!). Iš esmės mama paliko mane ramybėje. Dėkui Dievui.
Kartą vienas psichologijos profesorius porino, kad studentės turėtų atidžiau įsižiūrėti į motinas, nes tikėtina, jog pasiekusios brandos amžių taps labai į jas panašios. Apsaugok, Aukščiausiasis, kaip sakoma!
Mamos ketinimai geri. Negaliu jos kaltinti. Tik kadaš nuolat ją nuviliu. Mama tokia… tokia sterili. Tokia nuspėjama. Jos sieloje nebelikę polėkio. Esu visiškai į ją nepanaši ir nesuprantu, kaip profesorius Gordonas galėjo taip kategoriškai teigti, kad po kelerių metų būsiu tokia pat kaip ji.
Конец ознакомительного фрагмента.
Текст предоставлен ООО «ЛитРес».
Прочитайте эту книгу целиком, купив полную легальную версию на ЛитРес.
Безопасно оплатить книгу можно банковской картой Visa, MasterCard, Maestro, со счета мобильного телефона, с платежного терминала, в салоне МТС или Связной, через PayPal, WebMoney, Яндекс.Деньги, QIWI Кошелек, бонусными картами или другим удобным Вам способом.