Demaskuok. Kate HewittЧитать онлайн книгу.

      Ji žiūrėjo į savo atvaizdą veidrodyje, laukdama, kad į skruostus sugrįžtų raudonis, širdies ritmas sulėtėtų ir delnai nustotų dilgčioti.

      Esi stipresnė, nei manai, Čelse. Įveiksi tai.

      Vienas įkvėpimas, paskui kitas. Vis dar žvelgė į savo atvaizdą – rimtą veidą, niūrias akis. Ir pagaliau raudonis sugrįžo, dilgčiojimas liovėsi ir pulsui sulėtėjus ji ramiau atsikvėpė.

      Na, štai. Matai?

      Paskutinį kartą giliai įkvėpusi, kad nusiramintų, Čelsė apsisuko ir išėjo iš tualeto.

      Dar dvidešimt minučių ir galės išeiti. Ši mintis atnešė didžiulį palengvėjimą. Pokalbis su Aleksu Diasu sudirgino ir ji pajuto, kad skrupulingai slepiamos emocijos iškilo per daug arti paviršiaus.

      Net Maiklas nežinojo, kaip sunku jai buvo ištverti tokius renginius. Kai esi žinoma televizijos asmenybė, tiesiog negali prisipažinti, kad buvimas viešumoje kelia siaubingą nerimą ir kad bijai žmonių.

      Ypač tokių kaip Aleksas Diasas.

      Visą vakarą Čelsė jautė jo žvilgsnį ir, nors jo dėmesys jos neišgąsdino, įpareigojo elgtis atsargiai ir kėlė nerimą. Net būdamas už penkiolikos metrų šis vyras veikė ją ir žadino geismą. O tai buvo per didelė galia vienam vyrui.

      Išėjusi iš tualeto Čelsė patraukė atgal į vakarėlį, bet staiga sustojo pažįstamai figūrai užtvėrus siaurą koridorių.

      Tai buvo Polas Beitsas, pirmaujantis AMI kanalo žinių vedėjas ir visiškas šiknius. Girtas šiknius, ką Čelsė suprato iš kvapo, atsklindančio net per kelis metrus, ir to, kaip jis svirduliavo jos link.

      Ji vėl giliai įkvėpė ir pamėgino praeiti pro jį. Bet Polas stipriai sugriebė ją už rankos ir suleido nagus į slidžią suknelės medžiagą.

      – Kur keliauji, gražuole? – nerišliai sumurmėjo jis ir viskio tvaikas tvokstelėjo jai tiesiai į veidą. Čelsė nepajudėjo ir neatitraukė rankos. Žinojo, kad tokiems vyrams patinka pasipriešinimas.

      – Atgal į vakarėlį, Polai, – ramiai atsakė ji. – Ir patariu patraukti nuo manęs ranką, jei nenori, kad iškelčiau tau seksualinio priekabiavimo bylą.

      – Nagi, Čelse. – Galėjai apgirsti vien nuo jo kvėpavimo, pasibjaurėjusi pagalvojo Čelsė. – Galėtum su manimi elgtis draugiškiau, – tęsė jis įkyriu meilikaujančiu balsu. – Galiu padėti tau taip, kaip tai daro Agnelis.

      Ji buvo pastebėjusi, kaip Polas spokso į ją studijoje, kelis kartus apsimetė neišgirdusi prastai paslėptų jo įžeidimų, bet jis dar niekada nebandė prie jos prieiti ir niekada nebuvo palietęs.

      – Nė neabejoju, – sumurmėjo Čelsė ir kimiai sukikeno. Polas nerangiai sugriebė jos ranką ir ėmė artinti sau prie klyno. Ji nesipriešino, kol pajuto pasigailėtiną jo sustandėjimą. O tada meiliai šypsodamasi taip suspaudė jam kiaušus, kad šis vos neužspringo ir nusikeikęs paleido jos ranką.

      Čelsė nukaukšėjo pro jį, bet staiga vėl sustojo, kai praėjimą užtvėrė kitas žmogus.

      Aleksas Diasas.

      Jis prisimerkęs žvelgė į ją ir vos vos šypsojosi.

      – O aš ketinau tave gelbėti, – sumurmėjo jis.

      – Žiūrėk, kad nebūtum sekantis, – flirtuodama atšovė Čelsė ir išgirdo, kaip jis nusijuokė.

      – Tada geriau pasitrauksiu.

      Jis žengtelėjo į šalį, ir Čelsė praslydo pro jį, krūtimis perbraukdama per jo krūtinę. Jos kvėpavimas užsikirto ir palenkusi galvą ji lėtai nusišypsojo.

      – O gal tau tai patiktų, – sumurmėjo ji ir Aleksas pasižiūrėjo į ją.

      – Gal ir taip.

      Čelsės širdis suvirpėjo. Kodėl ji tai darė? Šis vyras buvo pavojingas ir tikrai jai netinkamas. Tikriausiai būtent dėl to ji taip ir elgėsi. Nes žaidimas su ugnimi patvirtino, jog esi pakankamai stiprus ir protingas, kad nenudegtum arba nekreiptum dėmesio į kelis apsvilusius pirštus.