Didžiausias prizas. Jules BennettЧитать онлайн книгу.
>
Pirmas skyrius
Kai Grantas Karteris peržengė prašmatnių arklidžių slenkstį ir pamatė riestą užpakaliuką, įsitikino: sutikti dalyvauti šio filmo projekte buvo ne tik gyvenimo galimybė, bet ir Dievo dovana.
Grantas turėjo savų būdų nusiraminti ir užgniaužti aistras, tačiau nekreipti dėmesio į šalia besisukiojančią dailią būtybę būtų nuodėmė. Jis žinojo savo vietą ir Holivude sunkiai plušėjo ne dėl gražių moterų, tačiau kvietimas nusidėti, tikrąja to žodžio prasme, sukiojosi tiesiai priešais akis.
Bet viliokei teks palaukti, nes filmavimas su žirgų lenktynių ikona Deimonu Beringtonu – galimybė, kurios negalima pražiopsoti… Ir visai nesvarbu, kokie košmarai sapnuosis naktimis.
Ši dailių formų mergina – menka pagunda ir nieko daugiau. Sutartis su keliomis papildomomis sąlygomis turėjo įsigalioti dar prieš Karterio atvykimą. Regis, jam draudžiama bičiuliautis su filmavimo dalyviais. Gaila.
Tačiau net ir be papildomų sąlygų Granto niekas nesujaudintų taip, kaip darbas su žirgais. Visgi jam pavyks užgniaužti prieštaringus jausmus ir puikiai atlikti savo darbą. Negalima leisti, kad pragaištingos vilionės įveiktų sienas, kuriose jis įkalino savo širdį.
Grantas stebėjo dailius moteriškus sėdmenis, aptemptus juodomis jojimo kelnėmis. Prakeikta sutartis ir nuodėmingi troškimai!
Gerai pažįstamas šiaudų, pašaro ir odinio balno dvelksmas… Grynaveisliai žirgai… Visa tai grąžino prisiminimus, kuriems Granto gyvenime nebėra vietos. Ypač šiuo metu.
Tik pažvelk į tą užpakaliuką. Toks kūnas išgydytų visas sielos žaizdas. Nors ši moteris uždrausta, Grantas spėjo apžiūrėti vaizduotę kurstančias formas.
– Atleiskite. Kur galėčiau rasti Tesą Berington? – paklausė jis nedrąsiai žengdamas į arklides ir naujais batais užmindamas šiaudus.
Žema, apvalių formų mergina išsitiesė, atsisuko ir permetė per petį žaižaruojančios rudos spalvos plaukus. Grantas būtų tikras melagis, jei neigtų kilusius jausmus, kai į jį įsistebeilijo ryškiai mėlynos akys. Tą akimirką Karteris paklausė savęs: kiek vyrų ji suviliojo šiomis gundančiomis akimis?
Ši moteris – tikras saldainiukas, tačiau Grantas nesielgs kaip visi. Be jokios abejonės, ji turi būrius gerbėjų, tad jis nebus toks nuspėjamas.
– Tu prodiuseris? – pasiteiravo ji padėdama šepetį, kuriuo šukavo žirgą.
– Vienas iš jų. Aš Grantas Karteris, – jis ištiesė ranką, taip sumažindamas atstumą tarp jų.
– O aš Tesa.
Grantas taip nustebo, kad jam vos neatvipo žandikaulis. Vadinasi, susižavėjimo objektas yra profesionali jojikė. Darosi įdomu.
Kai Tesa užsidėjo rankas ant liemens ir pravėrė ugningas lūpas, jis vos neprarijo liežuvio. Ir visas šis grožis suvyniotas į medvilninį audinį ir skraistę? Kas būtų pagalvojęs, kad Karteriui patinka kaimo merginos? Žinoma, Tesa Berington nėra eilinė kaimietė. Jei gandai teisingi, ši moteris varo siaubą geriausiems žokėjams, treneriams ir arklių savininkams.
– Tėtis minėjo, kad šiandien atvyksi, – ji paspaudė vyrui ranką ir nužvelgė jį nuo galvos iki kojų. – Nieko sau blizgantys batai, gudruoli. Čia jų spindesys šiek tiek priblės.
Grantas, matydamas veriantį žvilgsnį ir girdėdamas kritiškus žodžius, negalėjo nesišypsoti. Ši moteris atsilaiko prieš jo kerus ir nepuola meilikauti. Tesa Grantui jau ėmė patikti.
Kai ji atitraukė ranką, jis negalėjo patikėti, kad ši trapi būtybė turi tokį charakterį; visgi žinojo: ši jojikė į gyvenimą žiūri labai rimtai. Regis, ji neturi laiko tapti kaimo vilioke, sėdėti pakelėje, siurbčioti atšaldytą degtinę ir nešioti milžinišką skrybėlę.
– Malonu susipažinti, – šypsodamasis tarė Grantas. – Tu tokia žavinga.
Ji kilstelėjo antakį ir sukryžiavo rankas po krūtimis.
Grantas nusijuokė.
– Nepriimk tiesiogiai.
Iš tiesų? Nejaugi jis staiga grįžo į mokyklos suolą ir negeba suregzti jokio protingo sakinio?
– Norėjau pasakyti, kad mane sužavėjo tavo talentai.
Po galais. Kaip nesiseka.
– Spėju, tu apie mano pasirodymą žirgų lenktynėse, – atsakė ji vis nenuleisdama antakio.
Tesa padėjo Grantui išsisukti iš keblios padėties, todėl jis kilstelėjo galvą.
– Žinau, jog esi gana užimta…
– Švelniai pasakyta, pone Karteri.
– Vadink mane Grantu, – tarė jis nutraukdamas atžarų moters kalbėjimą. – Artimiausias savaites kartu praleisime daug laiko.
Tesa nusisuko, griebė šepetį ir grįžo į žirgo aptvarą.
– Pone Karteri…
– Grantai, – vaipydamasis priminė jis.
Tesa dirstelėjo į jį ir toliau šukavo žirgą.
– Pone Karteri, mano diena tikrai įtempta. Atsinešiau darbotvarkę, tad galite pažiūrėti, kada man treniruotės, kada dirbu arklidėse, o kada yra laikas, skirtas jums. Jį pažymėjau žalia spalva. Norėčiau griežtai laikytis šio plano, bet jei mano paskirtu metu turite kitų įsipareigojimų, pasistengsiu prisitaikyti.
Grantas iš paskutiniųjų stengėsi neprapliupti juokais. Tesa nori pasirodyti esanti puikiai organizuota – visai kaip jo dvynė sesuo. Būtent tokia ji išliko atmintyje iki to nelemto atsitikimo.
Per visą šį laiką Tesa nė nešyptelėjo, todėl Grantas nusprendė, jog ji – kietas riešutėlis. Regis, šią moterį pavergti būtų nelengva. Grantas dievino iššūkius, tačiau kažkas jam kuždėjo, kad Tesa su nauju filmu nenori turėti nieko bendro. Dauguma žmonių šokinėtų iš laimės, jei jų valdose būtų kuriamas Holivudo filmas. Milijonai moterų paaukotų visą savo spintą, kad galėtų prisidėti prie Bronsono Deino filmo, kuriame pagrindinį vaidmenį atliks Maksas Fordas.
Grantas stebėjo, kaip Tesa atidžiai, rūpestingai šukuoja arklio karčius. Akivaizdu, šiai moteriai nerūpi nei jis, nei naujas filmas. Regis, ji gyveno savo pasaulyje, kuriame viskas tobulai suplanuota. Karteris jautė: gražuolę Tesą Berington išvesti iš pusiausvyros nėra paprasta.
O jam taip patiko ją erzinti. Visgi prodiusuodamas naują filmą Grantas negali grįžti prie to, kas sugriovė jo šeimos gyvenimą. Vyrui nuo arklidžių reikia laikytis atokiai. Artimiausiu metu jis ruošėsi atidaryti savo studiją, todėl negalima leisti, jog kaltė ir baimė viską sugriautų.
– Kada man skirsi laiko? – paklausė jis užsidėdamas rankas ant klubų ir kiek atsitraukdamas nuo atviro gardo. – Mano komanda atvyks dar šį mėnesį. Kai viską apžiūrėsiu, norėčiau nusibraižyti vietovės planą. Tačiau esu lankstus ir prisitaikysiu prie tavęs.
Tesa atsisuko ir rankoje laikydama šepetį kilstelėjo galvą.
– Pažadėjau tėčiui, jog padėsiu tau, tačiau lenktynės man visada yra pirmoje vietoje. Noriu, kad būtų visiškai aišku: man nepatinka tas jūsų filmas ir aš niekam nepritariu.
Grantas išsišiepė iki ausų. Regis, Tesai nepatikdavo, kai jai trukdydavo dirbti. Tiesą sakant, ši mergina – malonus pokytis po visų moterų, kurios keliaklupsčiaudavo prieš Grantą Karterį dėl jo garsaus vardo ir apvalių banko sąskaitų. Tesai nerūpėjo nei viena, nei kita – dėl to ši moteris tik dar labiau traukė.
– Suprantu, jog esi užimta moteris, – pakartojo Grantas norėdamas šiek tiek sušvelninti padėtį. – Pasistengsiu neatimti daug tavo laiko.
– Sutikau, kad mane sekiotum, tikėdamasi, jog nepadarysi gėdos. Visai netrokštu, kad mano tėtis nusiviltų.
Kokia intriga. Panašu, jog Tesa turi nemalonios patirties ir jau spėjo pyktelėti ant Granto. Žavu. Nėra nieko geriau, kaip visą mėnesį dirbti su aršia katyte.
– Pažadu, jog šiuo filmu visi liks patenkinti. Be to, tai bus geriausia mūsų susukta juosta, – patikino jis.
– Regis, tokiu atveju