Tik partneriai. Jennifer HaywardЧитать онлайн книгу.
kengūrą. Mes esame antras pasirinkimas.
Vadinasi, De Kampams teks susiremti su pranašesniais varžovais. Nuo pakilios nuotaikos Matėjaus kūnas net įsitempė, širdis ėmė sparčiai pumpuoti venomis kraują. Iššūkis buvo tiksliai toks, kokius jis ir mėgo. Kada pastarąjį kartą jautėsi toks pažvalėjęs? Kada jautė tokį adrenalino antplūdį? Jeigu Kvin Deivis vertino tikrus vyno lošėjus, De Kampai turėjo galimybę laimėti. Beliko pasitelkti visą savo magiją.
– Ar turime duomenų apie Kvin Deivis?
– Tvirto būdo, sumani, Harvardo diplomas, – Rikardas ištiesė aplanką. – Viską rasi čia.
Matėjus paėmė aplanką ir gūžtelėjo petimi.
– Tuomet, sunkumų nekils.
Jis ėmė vartyti atspausdintą informaciją.
– Kvin jam padeda valdyti kai kurias kompanijas, tiesa?
– Si. Paskutinė atiduoda jos priežiūrai buvo Pieno malonumai. Vorenas viliasi, kad Kvin patirtis maisto gamybos sektoriuje padės atgaivinti ir Luxe restoranus, kurie jau metų metus pamažu netenka populiarumo.
– Pieno malonumai. Jie prekiauja ledais ir mėsainiais. Kaip tokia patirtis turėtų padėti atgaivinti trijų žvaigždučių restoranus?
Rikardas pervėrė brolį perspėjančiu žvilgsniu.
– Mati, nenuvertink jos. Akivaizdu, kad Kvin Deivis – savo tėvo kopija.
Taip, bet ji vis viena tebuvo moteris. O Matėjus nebuvo sutikęs nė vienos, kurios nebūtų sugebėjęs įsitempti į lovą. Jeigu pasitelks visus triukus, Kvin atsidurs jo delne dar nespėjusi išgerti pirmojo kokteilio. Matėjus tvirtai suspaudė lūpas. O pasitelkti jis ketino ne vien sugebėjimus. Jis ketino pranokti pats save. Ir tai tikrai nereiškė, kad ketino nuvertinti Kvin. Moterys yra tarsi snaudžiančios meškos. Mielos ir švelnios, kol nepažadini jose tūnančio žvėries. Kaip tik todėl jų žadinti neverta.
Jis užvertė aplanką.
– Kas skrenda?
– Tu.
Prieš užduodamas kitą klausimą, Matėjus susimąstė.
– Su tavimi ir Geibu?
– San Fransiske atidarome restoraną, negaliu nedalyvauti, o Geibas šiuo metu pačiame derliaus ėmimo viduryje. Nevalia jo atitraukti.
Matėjų perliejo malonaus jaudulio banga. Pagaliau jis vėl pagrindinis veikėjas. Dabar tik nuo jo priklausė žaidimo sėkmė.
Rikardas nenuleido nuo brolio akių.
– Šis kontraktas reikšmingiausias De Kampų istorijoje. Jį laimėję pateksime į naują lygmenį. Mati, privalai laimėti.
– Sutarta.
Nuo karingą pasitikėjimą išduodančio brolio tono Rikardo akys blykstelėjo. Abejonė. Jis vis dar juo nepasitikėjo.
Kraujas taip staigiai plūstelėjo Matėjui į galvą, kad ji, atrodė, sprogs.
– Nesakyk to, – pro sukąstus dantis iškošė jis. – Nesakyk.
– Mati, tam, kas nutiko su Andželika Fonten, nevalia pasikartoti.
Matėjaus galvoje įsiplieskusi ugnis virto visa pasiglemžiančia jėga, nuo kurios jam net akyse dvejinosi. Jis nusisuko ir giliai įkvėpė. Paskui dar kartą. Ir taip stipriai sugniaužė kumščius, kad jie, regis, virto bejausme mase.
– Kiek ilgai mane už tai bausi? – kimiai pratarė jis.
– Gauk man Luxe ir būsime atsiteisę, – lėtai ištarė Rikardas.
Matėjus nulenkė galvą ir ištiesino pirštus, kad vėl pajustų jais tekant kraują. Paskui, norėdamas gauti tiesų atsakymą, pažvelgė į brolį.
– Kodėl aš? Rikardai, pats galėtum tam skirti laiko.
Šis įsmeigė į brolį aštrų, žudantį žvilgsnį.
– Nes tik tu gali laimėti šį mūšį. Kvin Deivis nekenčia vyrų. Mane nurašys vos pamačiusi. Geibui gal ir pavyktų, bet tu šiam darbui, visgi, tinki geriausiai. Skleidi aplink save žavesį, o kai įsijauti, sugebi įžiebti visą kambarį. Esi įelektrinanti asmenybė.
Matėjus iškvėpė ilgai laikytą atodūsį.
– Luxe mūsų. Duodu žodį.
Rikardas linktelėjo.
– Perskaityk Pegės surinktą informaciją ir skambink, jei kas neaišku.
Pasikišęs po pažastimi aplanką, Matėjus patraukė link išėjimo. Mintyse jau dėliojo planą, kai ausis pasiekė Rikardo balsas.
– Mati? – Jis atsisuko. – Nejuokavau. Tau jokiomis aplinkybėmis nevalia permiegoti su Kvin Deivis.
Visas kūrybingumas išgaravo. Jis taip stipriai sukando dantis, kad šie, atrodė, sutrupės į gabalėlius.
– Neprivalai kartotis. Viską supratau. To nenutiks. Mane erzina, kad galvoji, jog galiu taip pasielgti.
Rikardas gūžtelėjo pečiais.
– Mati, pastaruoju metu esi visiškai nenuspėjamas. Nenustebčiau net išvydęs tavo vardą skrendančiųjų į mėnulį sąraše.
Matėjui sutraukė skrandį.
– Puikiai žinai, ką išgyvenau. Kodėl taip nutiko su Andželika…
Rikardo žvilgsnis tapo plieninis, neperprantamas.
– Mati, tas sandoris buvo vertas septynių milijonų, – o jis nupūtė jį lyg kortų namelį.
Matėjus sukando dantis.
– Išplėšiu De Kampams šį sandorį. Net neabejok.
Rikardas linktelėjo. Matėjus nužingsniavo link durų. Jis kuo rimčiausiai ketino apžavėti Kvin Deivis. Rikardas juk troško laimėti. Kaip kitaip manė jį galint pasiekti pergalę? Bet permiegoti? Nejaugi jo brolis tikrai galvojo jį norint praleisti dar dvejus metus skaistykloje?
Po velnių. Jam reikėjo šalto alaus.
Net sėdėdamas savo mansardos balkone ir gurkšnodamas šaltą alų, Matėjus nesijautė geriau. Patogiai įsitaisęs kušetėje, ryte rijo Rikardo padėjėjos surinktą medžiagą. Pegė, kaip visada, pranoko pati save. Aplanke buvo viskas, ką jam reikėjo žinoti apie Deivisus. Ir nuotraukos. Matėjui tapo aišku, kodėl brolis perspėjo būti atsargiam su Kvin Deivis. Ši moteris nebuvo tiesiog daili – jos grožis pribloškiantis.
Pegės prisegta nuotrauka (daryta per labdaros renginį) smūgiavo tiesiai ten, kur smūgiuotų kiekvienam libido turinčiam vyrui. Kvin Deivis buvo smulkutė, išlakių formų, kurios, regis, kvieste kvietė drauge pernakvoti, ilgų ir tankių, tamsiai rudų žvilgių plaukų ir nepamirštamų žalių akių. Trumpai tariant, nuostabi. Ir akivaizdžiai neapkenčianti vyrų.
Matėjus nusišypsojo. Jis susitvarkys.
Gurkštelėjęs alaus toliau įniko tyrinėti Pegės užrašus, kurie buvo tikra aukso kasykla.
Kvin Deivis pradėjo dirbti Voreno Deiviso investavimo įmonėje vos baigusi Harvardą. Atsakomybė augo taip sparčiai, kad ne vienam būtų apsisukusi galva. Iš citatų buvo galima spręsti, kad Kvin visko pasiekė pati, nors daugelis mieliau galvojo, jog dėl šios sėkmės pagrindinis vaidmuo teko nepotizmui. Vienas verslo skiltį vedantis žurnalistas rašė, kad ji itin aštraus proto, kaip tėvas. Kitas, kad ji žaibiškai mokosi. Visgi Matėjaus dėmesį patraukė aprašymas, kuriame Kvin buvo prilyginta posėdžių salės gladiatoriui. Kas minutę darėsi vis įdomiau.
Paskui jis atsivertė dalį, kurioje buvo aprašomas jos asmeninis gyvenimas. Lapas buvo beveik tuščias. Arba