Kitoks scenarijus. Cat SchieldЧитать онлайн книгу.
Los Andžele, dalyvaučiau atrankose dėl vaidmenų, dirbčiau, kai tik galėčiau, ir laukčiau momento, kai dėl karjeros reikia sutelkti jėgas. Būčiau sėkminga ir laiminga.
– Paklausyk, aš tik norėjau pasakyti, kad tavo kandidatūra niekada nebūtų svarstoma užimti generalinio direktoriaus pareigas, jei nebūtum Roso dukra.
Pirmą kartą per penkerius metus Skarletė suteikė Loganui progą pamatyti, kaip smarkiai jis nuliūdino ją. Vis dėlto ji labai greitai susitvardė.
– Bet aiškiai leidai suprasti, kad nemanai, jog čia mano vieta.
– Nesu dėl to tikras.
Ji nustebo.
– Ačiū.
– Už ką?
– Kad bent kartą esi atviras. Tu iš aukšto žiūrėjai į mane nuo tada, kai susitikome.
Atviras jos žvilgsnis reikalavo tiesmuko atsakymo, tačiau mama jį buvo išmokiusi neįžeidinėti moterų.
– Aš nemenkinau tavęs.
Tačiau tai nebuvo visiška tiesa. Nepaisant viešbučio sėkmės, Loganas nemanė, kad ji atitiks Violetos ir Harperos lygį prireikus imtis tokio didelio masto verslo kaip Fonteinų viešbučiai bei poilsiavietės vadybos.
– Bet tu man ir nepritarei, – tarė ji.
– Ne tai, kad nepritariau.
– Tai kas tada? – ji mygo jį prie sienos. – Mano seserims tu draugiškas, – ji pristabdė ataką. – Kas tau nepatinka?
– Viskas gerai.
– Esi įsitikinęs, kad Violeta ir Harpera turi tai, kas būtina norint užimti aukštą postą Fonteinų viešbučių versle? – Skarletė nutilo laukdama pritarimo, bet jis nieko neatsakė, tylėjo kaip akmuo. – Argi taip nemanai? – Ji vėl skaitė jo mintis.
Loganui ir vėl nieko neatsakius, jos žvilgsnis tapo šiltesnis.
– Jos abi dirbo išimtinai daug, kad pasiektų tai, ką dabar turi. Aš esu nieko neišmananti aktorė. Tu jautiesi jų globojamas. – Ji su šypsena pažvelgė į jį. – Esi geras draugas, ir tau nėra dėl ko nerimauti. Aš neturiu patirties versle, o tai reiškia, kad man nėra galimybės konkuruoti su gerą išsilavinimą turinčiomis, neįtikėtinai gabiomis seserimis. Senelis smagiai žaidžia įtraukęs mane į šias varžytuves.
Stiprus Skarletės balsas smelkėsi iki pat nervų šaknelių. Ji menkino save, norėdama užbėgti Loganui už akių.
– Džiaugiuosi, kad mudu tai išsiaiškinome.
Jiedu neišsiaiškino nieko. Loganui šalia jos buvo nesmagu ir jis nesijautė draugiškas, koks buvo prieš penkias minutes. Bet ką daugiau jis galėjo pridurti? Loganas neketino sakyti, jog ši moteris apžavėjo jį.
– Grįžkime prie tavo dukterėčios ir jos apsisprendimo nelankyti koledžo, – jau gyvesniu dalykišku tonu tęsė Skarletė. – Ko ji turėtų išmokti dvi savaites stebėdama Harperą?
– Kad verslo pasaulis nėra nuobodybė, kaip kad ji įsivaizduoja.
Skarletė melodingai ir linksmai nusikvatojo.
– Ir tu pasirinkai stebėti darboholikę Harperą? Mergina mirs iš nuobodulio jau pirmą dieną. Jai geriau būtų su Violeta, – nutilusi ji šaukšteliu barbeno į sniego baltumo staltiesę. – Žinoma, po Tiberijaus mirties tai ne pats tinkamiausias laikas.
– Sutinku.
Kodėl jiedu vėl grįžo prie jo dukterėčios? Tarp jųdviejų tvyrojo įtampa.
– Kodėl jai neparodai įdomių apsaugos verslo dalykų?
Skarletė pataikė tiesiai į opiausią Logano vietą.
– Kiekvieną kartą, kai tik bandau Medisoną kuo nors sudominti, ji tik varto akis ir nukrypsta nuo temos, – neslėpė nusivylimo Loganas. – Pamaniau, gal kam nors ne iš šeimos narių sektųsi geriau.
Skarletė atidžiai stebėjo Logano veido išraišką. Pamaniusi, kad galbūt užtektinai per vieną dieną suerzino vyriškį, iki šiol taikytą akiplėšišką taktiką pakeitė moteriška pagalba.
– Turbūt esi teisus manydamas, kad jos proteliui bus geriau pasiklausyti neutralaus trečiojo asmens.
Nesuinteresuoto trečiojo asmens su daktaro laipsniu verslo srityje, tokio kaip Harpera, ar dešimties metų vadovavimo viešbučiui ir lošimo namams patirties turinti Violeta. Tik ne nuo vaikystės buvusios žvaigždės, neturinčios jokių reikiamų gebėjimų vadovauti pasaulinio lygio viešbučiui.
Taigi Loganas mąstė teisingai, bet prasta jo nuomonė moteriai įgėlė. Ne todėl, kad jis būtų neteisus. Ar kad dar kas nors nepritartų jam vertinant jos nesėkmes. Skarletė neabejojo, kad tokia pat nuomonė jau buvo apskriejusi tuziną viešbučių ir kazino savininkų Las Vegase. Ji negalėjo pakęsti Logano pažeminimo labiau už visus kitus kartu sudėjus.
Jausdamasi nesmagiai dėl ją apėmusių minčių, Skarletė žvilgtelėjo į sesers kabinetą. Jos skoniui kambarys buvo per mažas. Atrodė, kad Harpera jautėsi nesaugiai, nes apstatė biurą brangiais baldais ir aksesuarais. Atrodė juokingai. Jei kas nors ir galėtų vadovauti sėkmingiausiam Fonteinų viešbučiui Las Vegase bei užimti aukščiausias pareigas, tai būtų tik vienintelė santuokinė Henrio Fonteino anūkė.
– Žinoma, jeigu tau reikia, kad kas nors papasakotų, kaip sunku tapti Holivudo aktore, aš tam pasirengusi. – Skarletė mestelėjo savo servetėlę ant stalo. – Kada nori, kad pradėčiau keisti jos požiūrį?
Loganas piktai į ją pažvelgė. Tai buvo viena iš septynių jo nepasitenkinimo išraiškų, atsirandančių toje pačioje veido vietoje.
– Jeigu neketini imtis to rimtai, aš palauksiu, kol Harpera ar Violeta bus laisvos.
– Man atrodo, kad tu per daug įsijautei, – papasakojusi apie penkiolika metų trukusią aktorės karjerą Skarletė pergalingai šyptelėjo ir atsistojo. – Šiam projektui gali manęs ir nepasirinkti iš pirmo karto, bet esu tas žmogus, kurio tau reikia.
– Gerai.
Loganas atsistojo šalia. Jis buvo aukštas kaip bokštas.
– Parašysiu Medisonai, kad šiandien po pietų apsilankytų tavo biure. Tarkime, apie pirmą?
– Lauksiu.
Skarletė pasisuko eiti tarsi vengdama visaapimančio jo buvimo, bet jai nežengus nė kelių žingsnelių, Loganas ranka apkabino ją per liemenį.
– Ačiū.
Jis švelniai lietė jos odą. Anksčiau nebuvo apkabinęs jos. Fizinis kontaktas nudegino Skarletę tarsi žaibas. Išsigandusi stiprios savo reakcijos ji išsilaisvino pasisukdama daug smarkiau nei reikėjo.
– Loganai, jau per vėlu stengtis man įtikti.
Iš gilių rudų vyriškio akių sklido šaltis.
– Gerai.
Jis nužvelgė ją visą – nuo išsidraikiusios aukštos šukuosenos iki ryškia rožine spalva nulakuotų kojų nagų, nepraleisdamas nė vienos smulkmenos. Skarletės širdis tukseno tarsi bėgiko pėdos ant grindinio, o nuo įtampos surakino pečius. Kiekvieną kartą atsidūrusi ne daugiau nei penkiasdešimties pėdų atstumu nuo šio vyriškio, ji virsdavo apžavėta, galvą pametusia paaugle.
O jis atrodė visiškai ramus.
Šešių pėdų dviejų colių ūgio stuomeningas dailus vyras atrodė valdingai. Banguoti juodi plaukai siekė apykaklę. Tamsūs antakiai, išraiškinga nosis ir stačiakampio formos žandikauliai nesuteikė jam klasikinio vyro grožio, tačiau akį traukė jo žavesys. Tarsi skulptoriaus iškaltos lūpos nuolat šmėžavo Skarletės mintyse.
– Ar