Dvigubas žaidimas. AndrėjaЧитать онлайн книгу.
ir vienu mauku ją ištuštino. Prisikišęs prie veido duonos riekę giliai įkvėpė. Duonos kvapas sumišo su kraujo, kuriuo buvo suteptos jo rankos, kvapu. Jis buku žvilgsniu įsistebeilijo į jas, paskui staiga palaižė didžiausią dėmę ant plaštakos.
– Mmm… – dusliai numykė išsišiepęs. Tamsoje sužibo balti dantys, o akyse švystelėjo pasitenkinimas. – Aukos kraujas. Šėtono kraujas. Išsigelbėjimo kvapas.
Išmaukęs dar vieną stiklinę degtinės vyras sugriebė butelį ir užsivertęs susipylė į gerklę likutį. Rankove nusišluostęs burną patenkintas atsiduso. Žvilgsnis nukrypo į kampe stovintį lagaminą. Priėjęs prie jo atsitūpė ir paglostė švelniai tarsi katiną.
– Kokia netikėta sėkmė. Dabar, kai turėsiu ginklą, viskas bus dar paprasčiau. O už šiuos pinigus nusipirksiu ne tik ginklą, bet ir automobilį. Viską, ko širdis geidžia. Tačiau pirmiausia turiu pasirūpinti šėtonais, kurie yra apspitę tave, brangioji. Netrukus tu būsi laisva ir vėl priklausysi tik man.
Smarkiai svirduliuodamas vyras atsistojo, krestelėjo galvą ir nuslinkęs į vonią atsuko karšto vandens čiaupą. Ant grindų į netvarkingą šūsnį sumetė dar beveik naujus drabužius. Iš bliuzono kišenės iškrito medžioklinis peilis kruvina geležte ir nuslydo grindimis. Vyras to nepastebėjo, įlipo į dušo kabiną ir garsiai užvėrė duris. Kurį laiką stovėjo rankomis įsirėmęs į sieną ir mėgavosi stipria vandens srove. Paėmęs gabalėlį muilo nuplėšė pakuotę ir numetė po kojomis, kur ją pasigavo sūkuriuojanti vandens srovė. Šniokštimas slopino duslų mykimą, kai rankos, muilinusios kūną, ilgam stabtelėjo prie vyriškumo. Muilas nukrito po kojomis, o baltomis putomis aplipusi ranka ėmė ritmiškai judėti aukštyn ir žemyn. Pagaliau pasiekęs kulminaciją jo kūnas sutrūkčiojo apimtas malonumo konvulsijų, iš krūtinės išsiveržė gergždžianti pasitenkinimo aimana. Kurį laiką vyro ranka dar judėjo, palaimingai išsišiepęs jis prisiplojo prie sienos. Mintyse vis dar glamonėjo ilgaplaukės gražuolės kūną ir skverbėsi į jį.
5
Nuo šalto vėjo pasistatęs juodo palto apykaklę Linas įžengė pro laukujes komisariato duris, į vidų įleisdamas šalto vėjo gūsį, kuris pažėrė ant grindų pavienes snaiges. Pirštinėta ranka jis persibraukė per pečius. Garsiai sutrepsėjęs nusivalė batus. Keturi laipteliai – ir jis atsidūrė prie policijos komisariato budėtojo langelio.
– Labas rytas, Kęstai. – Jis garsiai pliaukštelėjo delnu per stalą. – Kaip praslinko naktis?
– Sakyčiau, ramiai, tik tas įvykis prie Žaldokynės. – Jis pastebėjo lašelius ant bendradarbio palto. – Vėl lyja?
– Ne, žmogau. Pradėjo snigti. Žiema už lango. Man niekas nieko nepaliko apie nakties įvykį?
– Paliko. Ir nemažai. Naktį daug kas plušėjo.
Budėtojas ištiesė Linui gana storą aplanką, o tai bylojo, kad praėjus vos kelioms valandoms po nusikaltimo policija ėmėsi darbo.
– Puiku. Pabūsiu kelias valandas. Jei kartais kas nors ieškos – aš savo kabinete.
Pareigūnas linktelėjo ir vėl įsmeigė akis į laikraštį, kurį slėpė po stalu.
Peršokdamas per kelis laiptelius Linas greitai pakilo į trečią aukštą ir atsirakino duris, ant kurių buvo pritvirtinta metalinė lentelė su užrašu: Linas Tamulavičius, vyresnysis tyrėjas. Kabinete oras buvo slogus, tad nekreipdamas dėmesio į lauke vis stiprėjantį vėją jis greitai pravėrė langą. Įjungęs elektrinį virdulį nekantriu žingsniu priėjo prie stalo ir pasidėjęs aplanką įniko į jame esančius dokumentus. Nakties įvykis nedavė ramybės. Sakytum, paprasta žmogžudystė siekiant apiplėšti, bet kažkas čia ne taip. Nužudytasis buvo gerai pažįstamas policijai. Jis jau ne vienus metus pažeidinėjo įstatymus, vertėsi nelegalia veikla, buvo azartiškas lošėjas, nespjovė į narkotikus, pats jais prekiavo, tad buvo galima tikėtis tokios jo gyvenimo baigties.
Linui pirminė nužudymo versija – gaujų susidorojimas – atrodė menkai pagrįsta. Gaujos tarpusavio nesutarimų nesprendžia taip tyliai ir švariai. Priešingai – būna daug triukšmo, sprogimų, susišaudymų. Paprastai atsiranda smalsuolių, mačiusių bent jau sprunkančius automobilius, aplink šmirinėjančius augalotus vyrukus. O dabar nieko. Visai nieko. Nė pelė necyptelėjo. Tai buvo įtartina. Ir Linas iš karto atmetė susidorojimo versiją.
Pervertęs dokumentus ir protokolus, peržiūrėjęs apsaugos kamerų įrašus iš kazino Linas lengviau atsikvėpė – yra įtariamasis. Tiksliau – įtariamoji, mergina, kuri visą vakarą nesitraukė nuo Ryčio Gartausko. Jie kartu atvažiavo į kazino. Pasirodo, nužudytasis žmogžudystės vakarą žaisdamas ruletę išlošė nemažą sumą. Iš kazino porelė išvažiavo drauge – ir su pinigais. Galima spėti, kad į Žaldokynę jie patraukė švęsti. Bet merginos prie to restorano niekas nematė – nė žodžiu neužsiminė apie Gartausko palydovę. Vis dėlto mergina dingo, o su ja ir lagaminėlis, pilnas išloštų pinigų.
Linas atsilošė krėsle ir susimąstė. Čia jau labiau panašu į tiesą. Visai galimas dalykas, kad ta mergina ir įvykdė nusikaltimą. Mirtinas pjūvis atliktas stebėtinai tiksliai. Jeigu ji automobilyje sėdėjo ant užpakalinės sėdynės, Rytis Gartauskas buvo kaip tik po ranka. Jokio triukšmo, jokių grumtynių, tikslus rankos judesys, brūkšt aštriais ašmenimis – ir baigta. Lagaminą su pinigais ji, žinoma, pasiėmė.
Kazino apsaugos kamerų filmuotoje medžiagoje šalia Ryčio visą laiką stovėjo tamsiaplaukė mergina. Ji stebėjo žaidimą, o prieš paskutinį statymą uždėjo jam ant pečių rankas, tarsi be žodžių palaikydama jį ir linkėdama sėkmės.
Peržiūrėjęs juostą kelis kartus Linas padėjo ją atgal į dėžę su varganais įkalčiais. Į galvą lindo vienintelė mintis: mergina susigundė pinigais. Iškart kilo ir daugiau klausimų. Ar ji dirbo viena? Gal turi bendrininkų? Jei tai žmogžudystė siekiant apiplėšti, ji negalėjo būti suplanuota.
Brūkštelėjęs ant lapo trumpą veiksmų planą pirmadieniui Linas sudėjo dokumentus ir įkalčius į seifą. Pasuko raktą.
Gaila, kad šiandien šeštadienis.
6
Pirmadienio rytas išaušo pasidabinęs puriu baltu sniegu. Į kabinetą įgriuvęs bendradarbis puolė prie virdulio.
– Šaltukas spirgina, tiesa? – suburbėjo jis trindamas rankas. – Labas rytas. Matau, tu jau seniai čia. Ką išsiaiškinai?
– Vien tik spėlionės, – tarė Linas neatitraukdamas akių nuo dokumentų ant stalo. – Yra įtariamoji. Manau, kad tai gali būti merginos darbas. Padaryta tiksliai, švariai ir tyliai.
– Reikia peržiūrėt kazino apsaugos…
– Peržiūrėjau šeštadienį, – nutraukė jį Linas. – Ir dar kartą šįryt. Nieko įtartino.
Linas trumpai išdėstė spėliones apie merginos vaidmenį šioje byloje. Tomas truktelėjo pečiais.
– Gali būti ir taip. Bet yra dar viena versija, paaiškėjo keli nauji faktai. Mes pašnekinome Gartausko vairuotoją. Jis kai ką papasakojo.
Tomas sužinojo, kad prieš važiuodamas į kazino Rytis Gartauskas buvo užsukęs į viešbutį, kur susitiko su drauge. Apsaugos darbuotojai ir barmenas papasakojo, jog vienas viešbučio svečias įkyriai piršosi Ryčio merginai į draugiją ir mažai trūko konfliktui įsiplieksti, tačiau ši sugebėjusi atsikratyti nepageidaujamo pašnekovo. Visi jie tvirtino, kad atstumtasis vyras buvo labai nepatenkintas ir išėjo iš viešbučio paskui Gartauską ir jo draugę.
– Deja, bare neveikė stebėjimo kameros… – Tomas caktelėjo liežuviu.
– Vadinasi, turime dar vieną įtariamąjį, – tyliai tarė Linas. – Tik