. Читать онлайн книгу.
nusišypsojo. Su juo lengva kalbėti, Raselas jai patiko, ji daug klausinėjo tikėdamasi pagauti jį meluojant.
– Tebeieškau kokio nors įrodymo, kad su manimi elgiesi sąžiningai.
– Ir?
– Vis dar abejoju. Todėl perdėtai analizuoju kiekvieną tavo veiksmą, – prisipažino ji.
Bet jei atvirai, taip ji elgiasi su visais. Daug laiko skiria apmąstymams, kodėl žmonės vienaip ar kitaip elgiasi.
– Matyt, nedirbu savo darbo, – tarė jis. Palinkus arčiau Geila užuodė jo odekoloną. – Ar aš tau nuobodus?
– Ne, tu tikrai nesi nuobodus. Papasakok, kodėl tu čia.
Tokį klausimą ji buvo suplanavusi užduoti vaikinui, kai dar nežinojo, jog jis bus Raselas. Tiesą sakant, ji nusprendė elgtis su juo kaip su bet kuriuo nepažįstamu vaikinu. Nėra reikalo keisti plano vien dėl to, kad jis Raselas Holovėjus, milijardierius ir ištvirkėlis.
Jis atsilošė kėdėje ir pažvelgė jai į akis.
– Laikas vesti ir nurimti. Susikroviau turtą ir pelniau vardą. Manau, abu sutiksime, kad tai tiesa.
– Neįtikinsi, kad čia visa istorija. Turi būti kažkas daugiau.
Jis nusijuokė ir pakreipęs galvą pažvelgė į ją; Geila akimirką pasijuto nesaugi – po makiažu ir fasadu jis bandė įžvelgti tikrąjį jos veidą.
– Tiesa ta, kad man patiko linksmas gyvenimas, bet jis prarado žavesį. Norėčiau rasti partnerę, su kuria galėčiau dalytis gyvenimu, o ne tik keliomis dienomis.
Geila norėjo juo tikėti. Kas nenorėtų? Kiekviena jauna mergaitė svajoja, kad toks plevėsa kaip Raselas pasakytų norįs ją vesti.
– Aš tai galiu suprasti, bet santuoka?
– Kodėl atrodau tau toks ištvirkęs? – paklausė Raselas.
– Neatrodai, – atsakė Geila supratusi, kad elgiasi su juo griežčiau nei su bet kuriuo kitu vyru. Dėl to, kad pyksta. O pyksta, nes jai parinko būtent šį vyrą, o dabar tenka spausti iš šios situacijos viską, ką tik įmanoma. – Atleisk. Papasakok apie savo šeimą, – tarė ji.
– Buvau auklėtas tradiciškai, ir nors mano tėvai mirę, žinau, kad norėtų, jog vieną dieną vesčiau ir susilaukčiau vaikų.
Raselo veidas atrodė liūdnas, jis akimirkai nusisuko. Ji nejaukiai jautėsi šitaip jį kamantinėdama. Jis, kaip ir Geila, turėjo savų priežasčių kreiptis į pažinčių tarnybą, jai derėtų tai gerbti.
Geila kostelėjo ir Raselas vėl atkreipė dėmesį į ją.
– Juk turi vaikų?
– Ne. Buvo tėvystės ieškinių, kuriuos pripažinau be teismo, bet vaikų aš neturiu.
– Kodėl paprasčiausiai nesukūrus šeimos iš tų vaikų mišinio? – paklausė ji.
Конец ознакомительного фрагмента.
Текст предоставлен ООО «ЛитРес».
Прочитайте эту книгу целиком, купив полную легальную версию на ЛитРес.
Безопасно оплатить книгу можно банковской картой Visa, MasterCard, Maestro, со счета мобильного телефона, с платежного терминала, в салоне МТС или Связной, через PayPal, WebMoney, Яндекс.Деньги, QIWI Кошелек, бонусными картами или другим удобным Вам способом.