Meilė iš antro karto. Joss WoodЧитать онлайн книгу.

      – Tau viskas gerai?

      Remi odos paviršiumi nuvilnijo Bo balsas ir ji, trindama galvą į jo pečius, linktelėjo.

      – Viskas tiesiog puiku, ačiū.

      Ir tai buvo tiesa. Naktis su Bo visai nepriminė ankstesnio vienos nakties nuotykio ir ji džiaugėsi, kad tai buvo kur kas daugiau. Šį kartą nebuvo jokių nuoskaudų – jokio kaltės jausmo, jokio apgailestavimo, kad nejautė pasitenkinimo. Remi jautėsi atsipalaidavusi, rami ir keistai saugi.

      Laimėjau vienos nakties nuotykių aukso puodą, – mintyse besišypsodama pagalvojo Remi. Bo – tikras gražuolis, o jo kūnas, besislepiantis po aštriais spygliais, buvo tiesiog dieviškas. Tvirti raumenys, išraiškingas pilvo presas, platūs pečiai… ir dieviškas jo kvapas.

      Bo yra geriausias meilužis, kurį ji kada nors turėjo. Seksas su juo buvo smagus ir ne toks, koks būna per vienos nakties nuotykį, šiek tiek romantiškas. Ji niekada nebuvo patyrusi nieko panašaus. Su visais ankstesniais meilužiais analitinis protas visada nugalėdavo ir ji niekada neleisdavo sau panirti į būseną, kurioje nustotų mąstyti ir tiesiog mėgautųsi. Vietoj jos laukto aistringo greituko, Bo kantriai ir saldžiai teikė jai kūnišką malonumą ir leido jai daryti tą patį. Tai, kas turėjo būti tiesiog greita sueitis, tapo giliu, asmeniškesniu… švelniu potyriu.

      Kodėl vyras, sugebėjęs parodyti, koks turi būti seksas, sugebėjęs patenkinti visus jos poreikius, turi pradingti iš jos gyvenimo?

      Remi stebėjo, kaip Bo pakelia riešą ir pažvelgia į ryškiame laikrodžio ekrane šviečiančius skaičius, kurie puikiai matėsi beveik tamsiame kambaryje. Štai ir viskas. Po penkiolikos, galbūt dvidešimties minučių jis išsliūkins iš jos lovos ir iš jos gyvenimo. Ji neturėtų norėti dar ilgiau su juo pabūti, bet norėjo: dar bent valandą arba dieną, arba dvi… šiame stebuklingame mieste.

      Remi perbraukė ranka per šviesius Bo krūtinės plaukus. Priglaudė smakrą jam prie peties ir pasidavusi norui įsikniaubė veidu į jo stiprų kaklą, nebyliai prašydama nesitraukti. Galvodama apie tai ji ant klubų pajuto Bo pirštų bakstelėjimą ir pažvelgė į jį.

      – Turiu eiti. Po dviejų valandų turiu susitikimą.

      Kai jis nuleido kojas ir atsisėdo ant lovos krašto, Remi taip pat atsisėdo ir nežymiai nusišypsojo.

      – Aš taip pat anksti išvykstu.

      Bo atsisuko ir suspaudė jai blauzdą.

      – Neklausiu, kur keliausi, nes galiu neatsispirti norui sekti paskui. Puikiai praleidau laiką.

      Prie krūtinės prispaudusi antklodę Remi surizikavo ir uždėjo ranką jam ant peties, nors norėjo švelniai paglamonėti, tik atsainiai paplekšnojo.

      – Aš taip pat. Tą pirmą kartą mes taip greitai užsiliepsnojome.

      Jo žemas, seksualus juokas palytėjo jos nuogą odą.

      – Mums nederėjo pradėti bučiuotis lifte. Ta kita porelė prisižiūrėjo vaizdelių.

      Nustebusi Remi suraukė antakius.

      – Lifte buvo dar viena porelė?

      Bo atsistojo ir užsimovė trumpikes. Susidėjęs rankas ant klubų jis pažvelgė žemyn ir ironiškai nusišypsojo.

      – Taip, buvo.

      Remi krestelėjo galvą, bet neatitraukė žvilgsnio nuo jo veriančių akių. Apjuostos juodu žiedu jos buvo paties nuostabiausio pilko atspalvio.

      – Na, atsiprašau… Aš buvau išsiblaškiusi.

      Bo pažvelgė skvarbiu žvilgsniu.

      – Smagu žinoti, kad priverčiau taip užsimiršti.

      Išvydusi jo kvailą, savimylišką šypseną Remi taip pat nusišypsojo.

      Kai Bo nuėjo į vonios kambarį, ji išlipo iš lovos, ėmė raustis savo lagamine ir galiausiai susirado pižaminius šortus ir plačius marškinėlius. Priešais stovinčiame veidrodyje išvydusi savo atvaizdą ji kreivai nužvelgė suveltus plaukus ir makiažo nepaliestą veidą. Ji tikrai nebuvo geriausios formos, bet kokia prasmė nerimauti dėl išvaizdos, kai jis tuoj išeis pro duris? Ir iš jos gyvenimo.

      Viena naktis. Bo tikrai nepasiliks ilgiau. Ji iš viso neturėtų norėti, kad jis pasiliktų.