Dvi savaitės su Juo. Kate HardyЧитать онлайн книгу.
– paaiškino santechnikas.
Ką? Tai neturėtų būti Rolando reikalas. Gerai. Dabar nėra laiko ginčams. Vėliau su juo išsiaiškins.
Vos ji pasitraukė nuo santechniko, prisistatė remonto specialistas. Jis viską nufotografavo ir paprašė jos palaikyti metalinį matuoklį prie sienos, kad matytųsi, koks vandens gylis.
– Draudimui, – paaiškino vyras. O tada iš autobusiuko atsinešė įrangą vandeniui išpumpuoti.
– Aš tikrai labai vertinu viską, ką dėl manęs padarei, – pasakė Greisė Rolandui. – Bet turiu dar vieną klausimą. Gal netyčia žinai, kas teikia patikimas sandėliavimo paslaugas?
Jis gūžtelėjo.
– Nėra reikalo. Gali palikti savo daiktus mano namuose.
Greisė sumirksėjo.
– Bet tu juk manęs nepažįsti. Iki šio vakaro buvome susitikę tik kartą. Juk aš galiu būti vagilė arba sukčiautoja.
Jis ir vėl gūžtelėjo pečiais.
– Esi geriausio mano draugo svainė – to man užtenka. – Rolandas trumpam nutilo. – Tu tikrai negalėsi likti bute, kol viskas čia išdžius.
– Žinau, – nusiviepė ji. – Tikiuosi, pavyks įkalbėti ką nors iš draugų leisti permiegoti šiąnakt ant grindų, tada susirasiu viešbutį, kol galėsiu grįžti į butą.
Šis planas atrodė gana apgalvotas, ir jei Rolandas būtų pritaręs, nebūtų reikėję į visa tai veltis.
Tačiau kažkas jos veido išraiškoje paskatino jį pasiūlyti:
– Turiu laisvą kambarį.
Ji papurtė galvą.
– Ačiū, bet jau ir taip pernelyg tave išnaudojau.
– Jau vėlu, – pasakė jis, – be to, visi tavo daiktai mudviejų automobiliuose ir mikroautobuse. Daugiau negali nieko padaryti, kol sulauksi buto savininko skambučio ir viską apžiūrės draudimo agentas – o tai nutiks anksčiausiai rytoj. Be to, sakei, kad nė vienas iš tavo draugų neturi tau kambario, kuriame galėtum apsistoti, ką jau kalbėti apie daiktus. Tad važiuojame, apsistosi pas mane.
– Tu… tu labai geras.
Pamatęs, kad ji tankiai mirksėdama stengiasi nepravirkti, Rolandas iškėlė rankas ją stabdydamas.
– Neverk. Prašau.
Jam ne itin gerai sekėsi tvarkytis su ašaromis. Niekada nesisekė. O paskutinį pusmetį su Linete tai daryti tekdavo gana dažnai. Jis atsitraukdavo tada, kai atsitraukti neturėjo. Ir ji sumokėjo didžiausią kainą.
Greisė nurijo ištrūkti grasinančias ašaras ir atgalia ranka pasitrynė akis.
– Gerai. Daugiau jokių ašarų, pažadu. Bet ačiū tau. Lieku skolinga.
2
Kai remonto specialistas baigė pumpuoti vandenį, Greisė užrakino butą ir į savo navigacijos sistemą įsivedė Rolando adresą, jei įstrigtų kelyje ir atsiliktų nuo jo ir mikroautobuso, o tada nusekė paskui jį iki namų – paaiškėjo, kad Rolandas gyvena buvusiame dokų rajone. Ji pastatė savo automobilį už jo mašinos prie salyklo daryklą primenančio pastato, o tada Rolandas ir autobusiuko vairuotojas padėjo jai pernešti jos daiktus iš visų automobilių į Rolando garažą.
– Šiąnakt jie bus čia saugūs, – pasakė jis, kai jie baigė.
– Ir sausi, – pridūrė Greisė. – Ačiū.
Pirmajame pastato aukšte buvo įsikūrusios įvairios parduotuvėlės ir Greisė pamanė, kad Rolandas gyvena kažkuriame bute virš jų; ji nustebo, kai paaiškėjo, kad jo namai užima visą pastato galą. O kai jis juos aprodė, ją sužavėjo stiklinės vienos namo pusės sienos. Pastatas buvo puikus modernios architektūros pavyzdys, bet sykiu įsiliejo į aplinką, o į miesto pusę atsiveriantis vaizdas buvo kerintis.
Конец ознакомительного фрагмента.
Текст предоставлен ООО «ЛитРес».
Прочитайте эту книгу целиком, купив полную легальную версию на ЛитРес.
Безопасно оплатить книгу можно банковской картой Visa, MasterCard, Maestro, со счета мобильного телефона, с платежного терминала, в салоне МТС или Связной, через PayPal, WebMoney, Яндекс.Деньги, QIWI Кошелек, бонусными картами или другим удобным Вам способом.