Eliotų dinastija. Antra knyga. Susan CrosbyЧитать онлайн книгу.

      Samer pajuto, kaip jo delnas priglunda prie jos krūties ir Zikas nykščiu patrina spenelį, kviesdamas jį kilti aukštyn, o ją pačią – dar labiau jo geisti. Atsitraukęs nuo jos lūpų, vaikinas lengvais lyg pūkas bučiniais nubarstė akis, skruostus ir nuslydo prie kaklo duobutės. Samer rankos nekantriai pešė į džinsus sukištus marškinėlius, ir galų gale paklusęs Zikas juos nusitraukė.

      Nelaukdama kvietimo, ji švelniai pirštų galiukais perbraukė per krūtinę, jausdama kaip po jos delnais susitraukia tvirti raumenys. Netikėtai Zikas liovėsi ją bučiavęs ir nusikeikė.

      – Kas nutiko? – pakėlė į jį akis mergina.

      – Neatsinešiau apsaugos.

      – Bet aš turiu…

      – Nagi, panele Eliot, – nutęsė jis, – ar tik neketinote manęs suvilioti?!

      Samer suplasnojo blakstienomis.

      – Iki šios akimirkos – tikrai ne, bet žinau, kad Skarlet vonios kambaryje turi kelis prezervatyvus. Ji iš tų merginų, kurios verčiau pasisaugo, kad paskui nereikėtų gailėtis.

      Be jokių abejonių, sesers vonios spintelėje Samer rado nepraplėštą pakuotę. Grįždama į kambarį, tarėsi išgirdusi Ziką niūniuojant. Vaikinas buvo uždegęs kelias žvakes, o ore tvyrojo vos juntamas rožių aromatas.

      – Tad kur mes sustojome? – paklausė jis, eidamas prie merginos. Paėmęs pakuotę, numetė ant naktinio stalelio. Prigludęs lūpomis prie jos lūpų kampučio, tol žaidė dirželiu, kol jį atrišo, nutraukė ploną megztuką nuo merginos pečių ir apnuogino nėriniuota liemenėle pridengtą krūtinę. Pakėlė į ją akis ir nusišypsojo.

      – Reikia pagirti tavo skonį – išsirenki fantastiškus apatinius drabužėlius.

      Susidrovėjusi Samer taip pat nusišypsojo. Ji tiesiog gerai įsikalė į galvą Skarlet patarimą, duotą koncerto išvakarėse: seksualiai apsirenk, ir jausiesi seksuali. Todėl nutarė įsigyti daugiau seksualaus apatinio trikotažo.

      – Čia toks neseniai atsiradęs mano bruožas.

      – Valio smulkiems pokyčiams! – vaikinas pradėjo glamonėti merginai krūtinę, dar labiau ją sujaudindamas.

      – Zikai…

      – Taip?

      Paimk mane. Privalau tuoj pat pajausti tave savyje. Ji troško ištarti tokius pat erotiškus žodžius, kokius jis kuždėjo jai jųdviejų pirmąją naktį, bet negalėjo išspausti nė garso.

      – Ko norėtum, Samer? – tyliu ir viliojamu balsu paklausė vaikinas. – Pasakyk man…

      – Pabučiuok krūtinę…

      – Mmm… pabučiuoti? – primerkęs akis sukuždėjo jis. – Štai taip? – vaikinas palenkė galvą ir priglaudė lūpas prie liemenėlės nedengiamo tarpelio tarp krūtų. – Ar to norėjai?

      – Ne! – Samer balse skambėjo nekantrumas ir nepasitenkinimas. Jis juk žino, ko ji nori!

      – Ne? – Zikas apsimetė nesuprantąs ir mąstantis.

      Staiga ji suprato, ką daryti. Ji irgi gali jį paerzinti… Zikas juk erzina ją! Staiga atsirado daugybė priežasčių mesti šalin visus susivaržymus. Nenuleisdama nuo jo žvilgsnio, Samer žingtelėjo į šoną.

      – Kur eini? – sunerimo Zikas.

      – Niekur, – vylingai atsiliepė ji. – Gal geriau atsisėsk?

      Vaikinas kiek nustebo, bet pakluso ir prisėdo ant lovos krašto.

      – Patogiai įsitaisei? – pasiteiravo Samer, prislopindama šviestuvo šalia lovos šviesą.

      – Taip…

      – Tikiuosi, mėgsti džiazą? – paklausė, paleisdama švelnią muziką. – Kai kuriems jis sukuria ypatingą nuotaiką… O tau?

      – Ateik čia ir sužinosi!

      Po tokių žodžių gyslomis nutekėjo ugnis. Samer pasuko prie Ziko, eidama atsisegė liemenėlę ir leido jai nukristi ant grindų. Priėjusi stumtelėjo vaikiną, ir šis atsilošęs alkūnėmis atsirėmė į lovą. Apžergusi jo kelius, Samer atsisėdo. Vaikino veide atsispindėjo nuostaba ir susižavėjimas.

      – Na ir ką dabar pagavusi darysi su manimi?

      Samer pasilenkė ir svajingai pabučiavo jį į lūpas.

      – Pabučiuok mane, – paprašė atsitraukusi, žiūrėdama jam tiesiai į akis. – Noriu, kad bučiuotum mano krūtis, kad vėl pakartotum visus tuos nuostabiai jaudinančius dalykus, kuriuos darei tą naktį viešbutyje…

      Zikas atsisėdo.

      – Su malonumu…

      Ji prisitraukė jį artyn ir užsimerkusi taršė jo plaukus. Kai jo lūpos prigludo prie jos krūties, ji nebesulaikė atodūsio. Zikas žaidė tai su viena, tai su kita krūtimi tol, kol ji nebegalėjo iškentėti nė minutės ilgiau.

      Nepaleisdamas merginos, Zikas parvertė ją ant lovos ir išsitiesė šalia, įspraudęs vieną koją tarp josios taip, kad mergina jautė prie klubo prigludusį jo vyriškumą. Jis bučiavo ją nesustodamas, mylėdamas lūpomis ir glamonėdamas rankomis, o jos rankos žaismingai glostė įsitempusius jo raumenis. Kai oras aplink pradėjo traškėti nuo karštligiškos įtampos ir abiejų kvėpavimas padažnėjo, Zikas nuslydo nuo lovos ir atsistojo. Nuvilkęs dar likusius jos drabužius, atsikratė savo džinsų ir batų. Samer nužvelgė jį nė kiek nesidrovėdama – buvo susijaudinęs ir toks nuostabus.

      – Gali liesti, kur tik nori, – padrąsino jis.

      Tą ji ir norėjo padaryti. Ištiesusi ranką, Samer suėmė jo penį ir pradėjo glostyti. Alsiai ir giliai traukdamas orą, vaikinas užmerkė akis. Kai neišsilaikęs sudejavo, ji pasilenkė ir apžiojo jį.

      – Ak, Samer…

      Ji niekada dar nesijautė tokia galinga ir seksuali. Kai galiausiai atsitraukė, Zikas nuvirto šalia jos ant lovos ir bejėgiškai nusišypsojo.

      – Nieko sau… buvo nuostabu.

      Samer atsakė drovia šypsena.

      – Kas gi čia dabar? – įdėmiai pažvelgė į ją vaikinas. – Mano viliokė susigėdo? – Mąstydamas pakreipė galvą. – O gal tikrai vertėtų suteikti tau priežasčių raudonuoti?

      Pakilęs virš jos, Zikas nubučiavo ir nuglostė savo taką žemyn, dar labiau jaudindamas ir kaitindamas glamonėmis jos geismą. Kai lūpomis prigludo prie jos šlaunų, Samer sudejavo ir pamėgino suglausti kojas.

      – Ššš…– nuramino jis.

      Galiausiai ieškančios Ziko lūpos prigludo prie pačios šiltos, drėgnos ir jo geidžiančios jos esybės. Samer jautėsi taip, tarsi jos pasaulis būtų ankštas, šiltas kokonas. Jame egzistavo tik Zikas ir jo glamonės… kol galiausiai jos visata sprogo, ir kūnu nuvilnijo malonumo bangos. Galų gale nusileidusi žemėn, Samer išgirdo plyštančios folijos garsą, ir tada Zikas vėl čiupo ją į glėbį. Apkabinęs pabučiavo. Šįkart jis įėjo į ją švelniai ir netrukdomas, duodamas laiko priprasti prie jo buvimo joje pojūčių. Apsivertė ant nugaros, nusinešdamas ją kartu.

      Pro krentančius plaukus Samer nustebusi pažvelgė