Nedorėlė. Megan HartЧитать онлайн книгу.
su vyru lygiai trejus metus, du mėnesius, savaitę ir tris dienas. Tačiau dabar negalėjau išmesti iš galvos nei to bevardžio nepažįstamojo, nei sekso. Jei einant gatve pažvelgdavo koks vyras, tarpkojy raumenys susitraukdavo taip, kaip kumštyje gniaužiamas gėlės žiedas. Audrindavo net jautrūs speneliai, kai trindavosi į liemenėlės audinį. Kelnaitės be paliovos dirgindavo klitorį. Kad ir kur, kad ir su kuo būdavau, norėdavau tik glostyti tą jautrią sagutės dydžio vietelę. Troškau sekso!
Kol ieškojau nuotykių, apie meilę ar jausmus net nesvajojau, tik norėjau užpildyti glūdinčią manyje tuštumą, išvaikyti tamsius debesis, nuo kurių kartais, bet ne visada pavyksta pasprukti. Baruose, vakarėliuose ir parkuosedairydavausi vyrų, kurie bent kelioms valandoms priverstų mane užsimiršti.
Suvokiau, kad seksu sąmoningai malšinu vidinį skausmą, ir puikiai žinojau, kodėl taip elgiuosi. Tokia jau esu: rengiuosi kaip bibliotekininkė, o elgiuosi kaip paleistuvė.
Iki šiol tai neatrodė svarbu. Sutikdavau vyrų, kurie mane prajuokindavo, priversdavo aikčioti iš palaimos, netgi kelis tokius (galiu suskaičiuoti ant vienos rankos pirštų), su kuriais patyriau orgazmą. Tačiau iki šiol neteko sutikti vyro, kurio neįstengčiau išmesti iš galvos.
Dvi savaites skendėjau šitame rūke ir viską, ko ėmiausi, dariau genama įpročio. Darbas nenukentėjo, nes skaičiuoti gebu be pastangų, tačiau gyvenimas slydo pro pirštus. Pamiršau išsiųsti sąskaitas, iš valyklos pasiimti drabužius, prisukti žadintuvą.
Ankstyvą pavasarį dienos greitai panyra į tamsą, todėl vieną vakarą iš darbo autobusu riedėjau jau sutemus. Kaip įpratusi, įsitaisiau gale, sulankstytą paltą ir portfelį pasidėjau ant kelių, tvarkingai susikryžiavau kojas, įsistebeilijau į langą ir ūmai prieš akis išniro jo veidas. Privažiavęs prie stotelės, autobusas sulėtino greitį. Kai įtempiau šlaunų raumenis, kad išlaikyčiau pusiausvyrą, vienas ratas dunkstelėjo į šaligatvio kraštą. Pajutau, kaip sutvinksėjo tarpkojis, įaudrintas klitoris prisispaudė prie švelnaus kelnaičių audinio, o paltu ir portfeliu uždengti klubai sulingavo ant plastikinio krėslo. Rankas laikiau ramiausiai susidėjusi ant kelių, niekas į mane nekreipė dėmesio ir net neįtarė, kas man darosi.
Pakelės žibintai nutvieksdavo mane sidabriniu šviesos ruožu, kuris lėtai nutįsdavo kūnu, paskui vėl paskęsdavau tamsoje. Klubų judesius suderinau su šviesos ritmu.
Jaučiau, kaip palaimingai įsitempia dubens raumenys. Sulaikiau kvapą, tada vos pravėrusi lūpas šnypšdama iškvėpiau ir pajutau, kaip plaučius nudegina karštis. Stebeilijau į langą, bet nemačiau, kas už jo dedasi. Kartkartėmis stiklo atspindyje išvysdavau veidą ir įsivaizdavau, kad mane stebi jis.
Pirštais įsikibusi į odinį portfelį ėmiau viena koja lėtai braukyti pirmyn atgal ir suspaudusi šlaunis ritmingai jaudrinti klitorį. Beprotiškai troškau panardinti delną kelnaitėse, pirštais sukti ratus aplink įaudrintą taškelį, nuslysti gilyn ir išdulkinti pačią save. Autobusas artėjo prie stotelės, o mano jauduliui išsvajotoji pabaiga nešvietė. Pro šalį vienas po kito plaukė gatvės žibintai. Įsijautusi lingavau klubais, tai suspausdama, tai atleisdama šlaunis, ir jaučiau, kaip sulig kiekvienu judesiu artėja orgazmas.
Nebepajėgiau nusėdėti vietoje, kūną ėmė krėsti drebulys. Niekada viešumoje neužsiimu tokiais slaptais palaimos ritualais. Masturbuojuosi patogiai įsitaisiusi lovoje ar vonioje, kad atsikratyčiau užgniaužtos įtampos. Autobuse viskas vyko prieš mano valią. Prieš mane susimokė nuolatos apie jį svajojančios smegenys, siūbuojantis autobusas, celibatas ir drauge užkūrė tokią geismų ugnį, kurią gali užgesinti tik orgazmas.
Jaučiau, kaip per nugarą iki pat užpakalio sruvo prakaito lašeliai. Kuteno taip, lyg per kūną kas brauktų liežuviu. Trūko tiek nedaug. Suspaudžiau makštį, įtempiau kiekvieną kūno raumenėlį ir net nepajutau, kaip portfelio odoje nagais įrėžiau vagas. Staiga klitoris sprogo, įniko nevaldomai trūkčioti ir visą kūną pervėrė saldžios palaimos strėlės.
Slepiama tamsos ėmiau nevaldomai virpėti, tačiau niekas nepastebėjo – jei būčiau nusičiaudėjusi, būčiau sulaukusi daugiau dėmesio. Tyčia kostelėjau, kad nuslėpčiau iš lūpų išsiveržusią aimaną. Po akimirkos visai atsipalaidavau ir likau sėdėti suglebusi. Autobusas pasuko prie stotelės, kurioje turėjau išlipti.
Buvau įsitikinusi: virš galvos it kvepalų aromatas turi tvyroti sekso kvapas. Šiaip taip atsistojau ant tirtančių kojų. Niekas net negrįžtelėjo pažiūrėti. Išlipusi laukan į pavasario rūką kilstelėjau veidą aukštyn ir leidausi bučiuojama drėgno nakties dangaus – tai kas, kad ištįs plaukai ar peršlaps palaidinė.
Užteko įsivaizduoti jo veidą, kad imčiau masturbuotis autobuse, nors vis dar nežinojau, kuo jis vardu.
Ką gi, solinis pasirodymas viešajame transporte nenuėjo veltui – pasijutau kur kas geriau. Vėl susidraugavau su skaičiais, be vargo galėjau sudėti ir atimti. Atsidėjusi darbui iš Bobo Huverio perėmiau kelis didelius užsakymus. Pono Flino sekretorė taip gerai čiulpė, kad Bobas nebeturėjo laiko užsakovų sąskaitoms.
Bet man tikrai buvo nesunku. Kuo daugiau darbo, tuo valdžia geriau matė, kodėl nusipelniau viceprezidentės pareigų, kampinio kabineto ir ilgesnių atostogų. O aš radau svarią priežastį ilgiau užsitupėti biure, užuot tūnojusi tuščiuose namuose ar traukusi į artimiausią vienišių barą ugdyti valios.
– Seksas – kaip šokoladinis plikytas pyragaitis, – virtuvėlėje pareiškė Marsė.
Man ji parnešė cukraus pudra apibarstytą spurgą.
– Nes jame irgi yra skysto įdaro, nuo kurio vėliau norisi vemti?
Marsė sušnairavo.
– Po velnių, Ele, kokiu seksu tu užsiimi?
– Pastaruoju metu – jokiu.
– Eik jau, netikiu! – ironiškai nusistebėjo Marsė. – Kai toks požiūris, nėra ko stebėtis.
Nors mėgo pernelyg išpūstas šukuosenas ir gatvinį aprangos stilių, Marsė visada gebėjo mane prajuokinti.
– Nagi, papasakok, kodėl seksas tau primena plikytą pyragaitį?
– Jis taip vilioja, kad pamiršti viską aplinkui, – ji lyžtelėjo šokoladinio glaisto, – ir suteikia tiek laimės, kad netenka gailėtis.
Kurį laiką sėdėjau stebėdama Marsę.
– Regis, vakar mėgavaisi seksu, o ne plikytu pyragaičiu?
Ji nutaisė nekaltą veidelį ir kelis kartus supleveno blakstienomis.
– Negi galėčiau!
Ūmai supratau, kad Marsė man nuoširdžiai patinka.
– Taip, galėtum. – Padėjau spurgą atgal į dėžutę ir pasičiupau paskutinį plikytą pyragaitį. – Miršti, kaip nori išsipasakoti, tad negaišk laiko ir klok, kol niekas neužsuko ir nereikia apsimetinėti, kad aptarinėjame verslo reikalus.
Marsė nusijuokė.
– Nebuvau tikra, jog norėsi klausytis.
Įdėmiai į ją pažvelgiau.
– Tu rimtai taip manai? Kad man nepatinka seksas?
Marsė atitraukė žvilgsnį nuo kremu ištepliotos lėkštės ir nuoširdžiai nusišypsojo. Susiraukiau, nes pasirodė, kad jos akyse įžiūriu gailestį.
– Nežinau, Ele. Gerai tavęs nepažįstu, bet kartais atrodo, kad tau patinka tik darbas.
Žinojau, jog žmonės apie mane taip mano, tačiau vis tiek pasijutau sukrėsta. Norėjau jai atsikirsti, bet nemokėjau. Gerklė degte degė, akyse kaupėsi ašaros, todėl tankiai sumirkčiojau, kad nepratrūkčiau raudoti. Marsė sakė tiesą. Staiga suskaudo skrandį.
Gal Marsė ir vaidino paiką blondinę, bet ji visai nekvaila. Nespėjus